Japonai verčia traukinius skraidyti

"Hayabusa" išvertus iš japonų kalbos reiškia sakalas. Tai – greičiausio pasaulio traukinio pavadinimas, tiesa, jis ne ant bėgių lekia, o sklendžia ore, tiksliau, nuo žemės yra pakilęs apie 10 mm.

Magnetinė pagalvė

Traukinį pristatė bei pademonstravo Japonijos konstruktoriai. Ir jau pirmosios kelionės metu jis pasiekė 603 km/val. greitį. Tai – traukinių greičio rekordas, nors vargu ar galima būtų pavadinti japonų kūrinį traukiniu – veikiau, tai lėktuvas, skrendantis pažeme.

Kol kas "Hayabusa" kelionė buvo eksperimentinė. Ji vyko vienoje iš Japonijos prefektūrų pastatytoje specialioje bandymų trasoje.

Toks traukinys yra su magnetine pagalve. Su ja traukinys ne rieda ant bėgių, o sklendžia, pakilęs nuo trasos apie 10 mm. Būtent todėl jam ir pavyko pasiekti šį stulbinamą greitį. Tradiciniam traukiniui, riedančiam bėgiais, yra pavykę pasiekti gerokai mažesnį greitį. Lėkti greičiau, pasak ekspertų, paprasčiausiai trukdytų kontaktas su bėgiu, tai sukelia trintį.

Anksčiau šių "skraidančiųjų" traukinių greičio rekordas buvo 590 km/val.

Japonijos pasididžiavimas

Japonija garsėja savo greitaeigiais traukiniais ir jų konstravimu. Jie drauge su Vokietijos ekspertais – vieni iš greitaeigių traukinių konstravimo ir tobulinimo flagmanų pasaulyje.

Tiesa, vokiečiai tokių greitų traukinių, kaip "Hayabusa", savo šalyje neturi. Paprastai kasdien kursuojančių Vokietijoje greitųjų traukinių greitis apsiriboja 200–250 km/val. Ši technologija – kol kas pernelyg brangi, kad būtų taikoma komercinėms kelionėms.

Todėl Vokietijos gamintojai dažniau žvalgosi į pasaulio šalis, kurios negaili pinigų šioms brangioms technologijoms. Viena jų – Kinija. Būtent šioje šalyje yra didžiausias šiuo metu pasaulyje esantis greitųjų traukinių tinklas, kurio viena iš dalių – 1,3 tūkst. km greitojo geležinkelio trasa iš sostinės Pekino į Kinijos finansų centrą Šanchajų. Iki šios linijos atidarymo geležinkeliu iš Pekino į Šanchajų ir atgal tekdavo keliauti 10 valandų, o dabar – 4. Tiesa, Kinijos geležinkelių pareigūnai kiek sumažino traukinių greitį.

Planuota, kad jie lėktų 350 km/val. greičiu, nors iš tikrųjų važiuoja 300 km/val. "Siemens" greitaeigiai traukiniai važinėja ir Rusijoje. Greitojo geležinkelio linija čia veikia tarp sostinės Maskvos ir Sankt Peterburgo. Planuojama, jog netrukus greituoju traukiniu bus galima nusigauti iki Nižnij Novgorodo bei kitų didžiųjų Rusijos miestų.

Tačiau japonai norėtų žengti toliau nei kolegos kinai ar kitų šalių geležinkelininkai. Jų tikslas – pats greičiausias traukinys, kuriuo kelionė būtų saugi ir komfortiška.

Žymieji "Shinkansen" buvo pirmieji Japonijos greitieji traukiniai. Pirmąsyk jie į kelią išriedėjo dar XX a. 7-ajame dešimtmetyje. Šių traukinių, tiesa, riedančių įprastais bėgiais, greičio rekordas siekė 443 km/val. Tiesa, keleivius jie vežioja kiek lėčiau – maždaug 240–300 km/val. greičiu.

"Shinkansen" galima nukakti į pagrindinius Japonijos miestus tiek pagrindinėje Honšiū, tiek Kiūšiū salose. Šis geležinkelių tinklas plečiasi ir į šiaurinę Hokaido salą.

Planuojama, kad greitis, kuriuo laksto traukiniai Japonijoje, bus padidintas bent iki 320 km/val., o iki 2025 m. keleivius ims vežti ir ką tik išbandytas "Hayabusa" – "Maglev" tipo greitasis traukinys. Jis su keleiviais turėtų važiuoti 500 km/val. greičiu.

Svarbiausia – patogumas

Pasak specialistų iš "East Japan Railway Co", kurie bando šį "Maglev" tipo traukinį, jis galėtų nugabenti keleivius iš sostinės Tokijo į šiaurinį Aomorio miestą, esantį šalia Hokaido salos, vos per 3 valandas ir 10 minučių. Kompanijos atstovai, be to, pridūrė, kad tai būtų ne tik pati greičiausia, bet ir komfortiškiausia kelionė. Pasak jų, "Hayabusa" drąsiai gali varžytis net su aviacijos pramone – jis važiuoja greitai, be to,  yra ir gerokai tylesnis nei lėktuvas.

Tiesa, "East Japan Railway Co" planuoja, kad kelionės kaina į vieną pusę tokiu traukiniu kainuotų per 200 JAV dolerių.

Tačiau už šiuos pinigus keleiviai galėtų mėgautis prabangiais kilimais ir odiniais krėslais. Galų gale, tokia kaina už bilietą, turint galvoje tai, jog potenciali šio projekto kaina – keliasdešimt milijardų dolerių, – gan adekvati.

Mutsutake Otsuka, "East Japan Railway Co" vadovas, pabrėžė: "Norėčiau pažymėti, kad mes visų pirma rūpinamės keleivių komfortu, saugumu ir aplinkosauga, ne tik jo greičiu".

Amerikiečių dėmesys

Japonai garsėja savo punktualumu. Matyt, tai ir lėmė, kad jie sugebėjo aplenkti net ir galingiausias pasaulio šalis, plėtodami nevėluojančių greitųjų traukinių technologijas.

Daugeliui šios šalies gyventojų traukinys – patogiausia priemonė nusigauti iš taško A į tašką B ir, tai labai svarbu japonams, laiku. Nenuostabu, kad vidutiniškai per metus traukiniai tekančios saulės šalyje perveža nuo 140 iki 160 mln. keleivių.

Be to, Japonijos geležinkelių saugumo rodiklis – vienas iš aukščiausių pasaulyje. Nė vienas keleivis, nepaisant to, kad Japonijoje gan dažnos stichinės nelaimės, nėra žuvęs dėl to, kad traukinys būtų nuvažiavęs nuo bėgių ar susidūręs su kitu.

Jungtinės Valstijos, nors anksčiau su Japonija bei Vokietija plėtojusios greitųjų traukinių technologijas, bet jų nepritaikiusios savo šalyse, dabar vėl žvalgosi į šią transporto priemonę.

JAV prezidento Baracko Obamos administracija neseniai paskelbė, jog vyriausybė atseikės per 33 mlrd. dolerių greitojo geležinkelio sistemai, kuri sujungtų daugiausia gyventojų turinčius šalies miestus ir teritorijas: Čikagą ir Sent Luisą, taip pat Orlandą ir Majamį bei Portlandą su Sietlu.

Svarbiausi faktai apie greituosius traukinius

• Kinija, atsižvelgus į geležinkelių ilgį, turi patį didžiausią greitųjų traukinių tinklą. Iš Pekino greituoju traukiniu galima nukakti iki didžiausių Kinijos miestų, tarp jų – Guangdžou bei Šanchajaus, kurie nuo sostinės yra nutolę atitinkamai 2,8 ir 1,3 tūkst. km.

• Iki šiol greičiausiais traukiniais, važinėjančiais komerciniais maršrutais, yra laikomi prancūzų TGV kompanijos greitieji traukiniai, pasiekiantys 320 km/val. greitį. Šie traukiniai kursuoja tarp didžiausių Prancūzijos miestų, bei kaimyninių šalių.

• Japonijos gamintojai tikisi sukonstruoti greitąjį traukinį, galintį keleivius vežti greičiau nei 320 km/val.

• Dažniausiai greitųjų traukinių greitis svyruoja nuo 200 km/val. Europoje bei Japonijoje ir apie 145 km/val. JAV. Rusijoje greitieji traukiniai, kursuojantieji tarp Maskvos ir Sankt Peterburgo, išvysto nuo 200 iki 250 km greitį.

• Lietuvoje didžiausias greitis, kurį išvysto traukiniai, – 120 km/val. Tačiau planuojama, kad tarp Vilniaus ir Kauno, rekonstravus šiuo metu esantį ruožą, greitis galėtų padidėti bent iki 160 km/val. Ateityje šiuo greičiu traukiniai galėtų vežti žmones iki pat Klaipėdos.