- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ispanijos premjeras Mariano Rajoy (Marianas Rachojus) šeštadienį oficialiai paskelbė, kad jo vyriausybė imsis precedento neturinčio žingsnio ir sieks pasinaudoti konstitucijos numatyta galimybe apriboti Katalonijos regiono autonomiją po anksčiau šį mėnesį įvykusio uždrausto referendumo dėl jo nepriklausomybės.
Per spaudos konferenciją po nepaprastojo vyriausybės posėdžio M. Rajoy sakė, kad Katalonijos separatistų lyderių veiksmai privertė Madridą imtis beprecedenčių priemonių – remiantis konstitucijos 155-uoju straipsniu prašyti Senato leidimo paleisti Katalonijos vyriausybę ir „kiek įmanoma anksčiau“ paskelbti pirmalaikius rinkimus.
Pasak premjero, Madridas neturėjo kitos išeities, tik imtis veiksmų „tvarkai atkurti“, nes separatistų vadovaujamos Katalonijos vyriausybės veiksmai buvo „vienašališki, prieštaraujantys įstatymams ir konfrontaciniai“.
M.Rajoy siūlo, kad Katalonijos pareigūnų įgaliojimus perimtų centrinės vyriausybės ministrai.
Vis dėlto premjeras sakė, kad Madridas nesiekia visiškai atšaukti regiono autonomijos ir paleisti jo parlamento.
Sprendimas atimti arba suvaržyti plačią turtingo rytinio regiono autonomiją šalį veda į dar neištyrinėtus teisinius vandenis.
Ispanijos karalius Felipe VI (Felipė VI) penktadienį pasmerkė katalonų „nepriimtiną mėginimą atsiskirti“ ir sakė, kad krizė, išprovokuota spalio 1-ąją surengto referendumo dėl nepriklausomybės, kurį centrinė vyriausybės ir teismai buvo uždraudę, turi būti sprendžiama „teisėtų demokratinių institucijų“.
„Nenorime atsisakyti, ką esame kartu sukūrę“, – pabrėžė jis.
Šalies konstitucija numato, kad centrinė vyriausybė turi galimybę atimti įgaliojimus iš bet kurio maištingo regiono vienoje iš labiausiai decentralizuotų Vakarų valstybių, bet Madridas anksčiau niekada nebuvo ja pasinaudojęs.
Autonomijos klausimas yra labai opus Katalonijoje, kurios savarankiškumas buvo panaikintas per Ispanijos karinės diktatūros laikotarpį. Šis regionas, turintis 7,5 mln. gyventojų, įnirtingai gina savo savitą kalbą ir kultūrą.
„Kritinis taškas“
Bijoma, kad Madridui pamėginus įvesti bet kokį tiesioginį valdymą regione gali kilti neramumų. Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Pudžemonas) sakė, kad toks žingsnis tikriausiai paskatintų regiono įstatymo leidėjus vienašališkai paskelbti nepriklausomybę.
Tačiau M. Rajoy penktadienį sakė, kad Ispanija yra pasiekusi „kritinį tašką“ po kelias savaites trukusios politinės aklavietės. Premjeras pažymėjo, kad jo vyriausybė privalo imtis veiksmų, kad užkirstų kelią teisinės valstybės principų „likvidacijai“.
Anksčiau prognozuota, kad M. Rajoy tikriausiai paskelbs planus perimti Katalonijos teisėsaugos pajėgų (Mossos d'Esquadra), turinčių 16 tūkst. pareigūnų, kontrolę. Regiono policijos vadui Josepui Lluisui Trapero (Žozepui Ljuisui Traperui) gresia iki 15 metų laisvės atėmimo už antivyriausybinę veiklą ir nesugebėjimo suvaldyti separatistų protestų prieš referendumą.
Sprendimas inicijuoti naujus regiono valdžios rinkimus vyriausybės buvo laikomas priimtiniausiu būdu išspręsti ilgiausiai užsitęsusią politinę krizę nuo 1977 metų, kai šalis grįžo prie demokratijos.
Penktadienį per prestižinių Astūrijos princesės premijų teikimo ceremoniją karalius Felipe pareiškė, kad Katalonija yra „neatsiejama XXI šimtmečio Ispanijos dalis“.
„Pragariška netvarka“
Šioje ceremonijoje dalyvavę ES lyderiai, atvykę atsiimti apdovanojimo už santarvės Europoje skatinimą, sakydami padėkos kalbas ragino gerbti įstatymų viršenybę. Jų pareiškimai vertinami kaip netiesioginis palaikymas Madrido pozicijai.
„Kai kurie sėja nesantaiką, sąmoningai nepaisydami įstatymų“, – per ceremoniją šiauriniame Ovjedo mieste sakė Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajani (Antonijus Tajanis).
„Praeityje galimybė perbraižyti sienas, pateikiama kaip dangiškoji panacėja, pernelyg dažnai virsdavo pragariška netvarka“, – pabrėžė jis.
Įtampa išlieka didelė, o nepriklausomybės šalininkai šeštadienio vakarą planuoja surengti eitynes Barselonoje ir raginti paleisti dviejų įtakingų separatistų judėjimų lyderius Jordi Cuixartą (Žordį Kuišartą) ir Jordi Sanchezą (Žordį Sankesą). Šie veikėjai nuo pirmadienio laikomi arešte, pareigūnams atliekant tyrimą dėl jų įtariamos antivyriausybinės veiklos.
C. Puigdemont'as sakė turįs mandatą paskelbti nepriklausomybę, nes per referendumą, kurį temdė griežti policijos veiksmai prieš rinkėjus, 90 proc. balsavusiųjų pasakė „taip“ suverenumui. Tačiau rinkėjų aktyvumas buvo tik 43 proc., nes daug Ispanijos vienybės šalininkų, Konstituciniam Teismui paskelbus referendumą neteisėtu, jame nedalyvavo.
Apklausos rodo, kad regione, generuojančiame apie penktadalį Ispanijos bendrojo vidaus produkto, atsiskyrimo šalininkų ir priešininkų stovyklos yra apylygės.
Suverenumo šalininkai sako, kad jų turtingas regionas per daug atiduoda nacionalinei ekonomikai paremti ir kad atsiskyrusi Katalonija klestėtų. Tačiau jų oponentai teigia, kad būdama Ispanijos dalis Katalonija yra stipresnė ir kad atsiskyrimas virstų ekonomine ir politine katastrofa.
Po referendumo jau beveik 1 200 bendrovių perkėlė savo būstines į kitus Ispanijos regionus, siekdamos išvengti nestabilumo.
Madridas šią savaitę pablogino nacionalinės ekonomikos augimo prognoze ir pareiškė, kad tvyrant netikrumui dėl Katalonijos šalies ūkis šiai metais augs ne 2,6 proc., o 2,3 procento.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kim Jong Unas žada tvirtą paramą Rusijos karui Ukrainoje
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas), susitikęs su Rusijos gynybos ministru, pažadėjo, kad jo šalis „nepaliaujamai rems“ Rusijos karą Ukrainoje, šeštadienį pranešė Pchenjano valstybinė ...
-
V. Zelenskis: NATO garantijos gali sustabdyti karštąjį karo etapą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino NATO suteikti garantuotą apsaugą Kyjivo kontroliuojamoms Ukrainos dalims, kad būtų „sustabdytas karštasis karo etapas“. ...
-
Lapkričio 30-oji Lietuvoje ir pasaulyje1
Lapkričio 30-oji, šeštadienis, 48 savaitė. ...
-
Sakartvele tūkstančiai žmonių antrą dieną protestuoja prieš stojimo į ES proceso atidėjimą12
Sakartvele tūkstančiai žmonių penktadienį vėl mitinguoja po to, kai riaušių policija naktį panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas prieš demonstrantus, protestuojančius prieš vyriausybės sprendimą atidėti stojimo ...
-
„Angela, atleisk man“: V. Putinas neigia bandęs išgąsdinti A. Merkel savo šunimi16
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį atsiprašė buvusios vokiečių kanclerės Angelos Merkel ir sakė, jog nebandė jos išgąsdinti, kai oficialaus susitikimo 2007-aisiais metu atsivedė savo augintinį labradorą. ...
-
Ryga užėmė ketvirtą vietą tarptautiniame kalėdinių mugių reitinge2
Latvijos sostinė užėmė ketvirtą vietą kalėdinių mugių reitinge „European Best Destinations 2024“, praneša Rygos investicijų ir turizmo agentūra. ...
-
JT ekspertas ragina Lenkiją sustiprinti LGBTQ asmenų apsaugą16
Jungtinių Tautų (JT) įgaliotas ekspertas penktadienį paragino Lenkijos valdžios institucijas skubiai pakeisti įstatymus, kad būtų galima apsaugoti LGBTQ bendruomenei priklausančius asmenis nuo diskriminacijos ir smurto, ir išreiškė apga...
-
Visame pasaulyje didėja darbo užmokestis3
Tarptautinė darbo organizacija (TDO) ketvirtadienį pranešė, kad 2023 m. darbo užmokestis visame pasaulyje padidėjo 1,8 proc., o pirmąjį šių metų pusmetį pakilo dar 2,7 proc. dėl stipraus pasaulinio atsigavimo po „Covid“ pan...
-
E. Macronas apžiūrėjo atnaujintą Paryžiaus Dievo Motinos katedrą2
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį apžiūrėjo spindintį atkurtą Dievo Motinos katedros vidų ir sakė, kad darbininkai padarė tai, kas „neįmanoma“, kad užgydytų „tautos žaizdą“, atsivėrusią po 2019 met...
-
Vokietija ketina įsigyti keturis povandeninius laivus
Vokiečių gynybos ministras Borisas Pistorius nusprendė, kad Vokietijai reikia įsigyti keturis naujus povandeninius laivus, kurie padėtų laikytis NATO saugumo reikalavimų Europoje, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis iš par...