JAV žvalgybos ekspertas teigia, kad Sadamui Huseinui būdingas liguistas narcisizmas  

Pasaulio žiniasklaida, vertindama Irako lyderį Sadamą Huseiną, neretai jį pavadina bepročiu. Esą šis žmogus nesuvokia realybės, kai stoja į mirtiną kovą su tokia galinga jėga, prieš kurią jis ir jo režimas pasmerkti skaudžiam pralaimėjimui, tikriausiai galinčiam diktatoriui kainuoti gyvybę.

Tačiau JAV žvalgybos ekspertas teigia, kad Irako lyderis nėra beprotis, tik jo asmenybės formavimuisi didelę įtaką padarė sunki vaikystė. Ši aplinkybė Sadamą Huseiną pavertė žmogumi, kuriam būdingas liguistas narcisizmas, tvirtina žvalgybos analitikas.  

Kūrė lyderių portretus  

Kaip teigia interneto leidinys “Lenta.ru”, vienas autoritetingiausių Amerikos žvalgybos analitikų Džeraldas Postas daug metų analizavo Sadamo Huseino biografiją, jo kalbas, interviu ir priimtus politinius sprendimus. Šis ekspertas yra tokios moksliniu požiūriu ginčytinos disciplinos, kaip politinė psichologija, pradininkas.

Anot “Lenta.ru”, Dž.Postas septintajame dešimtmetyje vadovavo itin įslaptintam Amerikos žvalgybos skyriui, kūrusiam pasaulio lyderių psichologinius portretus. Išėjęs į atsargą, jis dabar turi teisę žiniasklaidai pasakoti apie kai kuriuos savo tyrimų aspektus.

Interviu vienam didžiausių teletinklų - ABC - JAV žvalgybos ekspertas teigė, kad klysta tie, kas mano, jog Sadamas Huseinas - beprotis. Toks vertinimas - klaidingas, nes, anot analitiko, Irako diktatoriaus veiksmai - “visiškai logiški”, o jis pats - “vientisa asmenybė, neturinti jokių psichikos sutrikimų”.

Tačiau, pasak Dž.Posto, diktatorius turi išskirtinę savybę, kuri jį pavertė vienu pavojingiausių modernaus pasaulio lyderių. Ta savybė - liguistas narcisizmas (savęs įsimylėjimas). Senovės graikų mitologijos personažas Narcizas, savo atvaizdą pamatęs skaidriame šaltinio vandenyje, įsimylėjo pats save.

Sadamo Huseino narcisizmą Dž.Postas vadina psichologiniu kompleksu, kurio šaknys - sunkioje diktatoriaus vaikystėje.  

Gimimo drama  

“Sunku įsivaizduoti sunkesnį atėjimą į šį pasaulį, negu tai buvo Sadamo Huseino atveju”, - tvirtina Dž.Postas.

Štai duomenys, kuriuos žvalgybos ekspertas kruopščiai ir ilgai rinko. Kai būsimojo diktatoriaus motina buvo nėščia, beveik tuo pačiu metu mirė Sadamo tėvas ir jo vyresnysis brolis.

Netekusi vyro ir itin mylimo sūnaus, moteris atsidūrė didelėje depresijoje. Ji kelis kartus mėgino nusižudyti ir pati slaptai pasidaryti abortą. Taip jau atsitiko, kad kiekvieną jos mėginimą pastebėdavo artimieji. Ir jai teko gimdyti. Kai į šį pasaulį atėjo sūnus, kuriam tik vėliau buvo duotas Sadamo vardas, motina kelis mėnesius į sūnų negalėjo net pažiūrėti, teigia Dž.Postas.

Pirmuosius trejus metus Sadamas gyveno toli nuo savo gimdytojos. Jį auklėjo dėdė - motinos brolis, kuris sūnėną labai mylėjo. Tačiau po trejų metų motina vėl ištekėjo, šį kartą už mirusio vyro brolio. Ji nusprendė vaiką atsiimti.  

Sunki vaikystė  

Dž.Posto duomenimis, Sadamo patėvis buvo “grubus žmogus, kuris neretai posūniui buvo žiaurus fiziškai ir psichologiškai”. Būtent ši aplinkybė nulėmė, kad berniuko charakteryje susiformavo skausminga jo reakcija į aplinką. “Ir iki šiol jis yra labai pažeidžiamas psichologiniu požiūriu, nors iš pažiūros atrodo labai griežto būdo, - teigia Dž.Postas. - Diktatorius visiškai nesileidžia kritikuojamas”.

Anot eksperto, konfliktiškas bendravimas su patėviu tikriausiai ir suformavo nepalenkiamą Sadamo charakterį ir primetė jam svarbiausią gyvenimo principą: “Daugiau niekas ir niekada man nedarys jokio spaudimo”.

Būdamas aštuonerių Sadamas pabėgo iš namų ir sugrįžo pas dėdę, kuris galiausiai jam atstojo tėvus. Kartą būtent dėdė pranašiškai numatė sūnėnui didelę ateitį sakydamas, jog jis kada nors taps arabų pasaulio lyderiu, tvirtina Dž.Postas.  

Didybės miražai  

Pasak eksperto, visą savo gyvenimą Sadamas laukė, kad turėtų galimybę suvaidinti didvyrišką vaidmenį pasaulio politinėje arenoje. Net jo veiksmus Kuveite 1991 metais galima paaiškinti ne ekspansinėmis užmačiomis ar noru pralobti, bet siekiu kaip nors pasižymėti.

Valdžia ir jos viešas realizavimas - štai kategorijos, nulemiančios tokio žmogaus, kaip Sadamas Huseinas, mąstyseną. Iš to galima padaryti neguodžiančią ir grėsmingą išvadą: Huseinas nėra kankinys; bet jis niekada neatsisakys savo padėties ir valdžios, nes be jų gyvenimas jam neturėtų prasmės, daro išvadą analitikas.

Dž.Postas teigia, kad jeigu Sadamas Huseinas pajus, jog jo, kaip nacionalinio lyderio, dienos suskaičiuotos, jis be jokių dvejonių panaudos visus turimus ginklus, įskaitant ir masinio naikinimo ginklą, kad į kapą su savimi nusineštų kuo daugiau “netikėlių”.

Prieš dešimt metų liepsnojusios Kuveito naftos verslovės patvirtina šį teiginį.  

Pasirinks taikiniu  

Interneto leidinys “Gazeta.ru” tvirtina, kad jau parengtos specialios pajėgos, kurios karo atveju ims intensyviai medžioti Irako diktatorių ir jo artimiausius bendražygius.

Baltųjų rūmų atstovas Aris Fleišeris, tikriausiai atspindėdamas oficialią prezidento Džordžo V.Bušo poziciją, pareiškė, jog, prasidėjus karui su Iraku, Sadamas Huseinas, JAV nuomone, būtų “teisėtas” karinis taikinys.

“Jeigu įsitrauksime į karą Irake ir prasidės karo veiksmai, tai karui, kurio tikslas - žudyti Jungtinių Valstijų karius, vadovaujantys asmenys negalės manyti esantys saugūs, žinoma, įskaitant ir Huseiną”, - sakė jis.

Anot atstovo, beveik 30 metų galiojantis JAV prezidento įsakas, draudžiantis žudyti užsienio valstybių vadovus, nėra atšauktas, tačiau nėra jokių abejonių, kad “karo metu karinė vadovybė pagal tarptautinę teisę yra teisėtas taikinys”.