Baltieji rūmai sekmadienį patvirtino, kad Vašingtonas savo ruožtu išsiuntė pasiuntinį Artimiesiems Rytams Steve'ą Witkoffą (Stivą Vitkofą) ir prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) žentą Jaredą Kushnerį (Džaredą Kušnerį).
Teherano teigimu, Omano tarpininkaujamos „netiesioginės“ Irano ir JAV branduolinės derybos vyks antradienį, nors Vašingtonas anksčiau ragino aptarti ir kitas temas, įskaitant Irano balistines raketas ir paramą regioniniams įgaliotiniams.
Teheranas ir Vašingtonas derybas atnaujino šį mėnesį po to, kai ankstesnės derybos žlugo Izraeliui praėjusį birželį pradėjus precedento neturinčią bombardavimo kampaniją prieš Iraną.
Didelė nežinomybė gaubia Irano turimų daugiau nei 400 kg iki 60 proc. prisodrinto urano atsargų likimą, kurias branduolinės veiklos stebėtojai paskutinį kartą matė birželį.
„Užsienio reikalų ministras, vadovaujantis diplomatinei ir ekspertų delegacijai, atvyko į Ženevą dalyvauti antrajame branduolinių derybų rate“, – savo „Telegram“ kanale rašė Irano valstybinis transliuotojas IRIB.
Irano užsienio reikalų ministerija pranešė, kad vizito Ženevoje metu Abbasas Araghchi (Abasas Aragčis) turėtų susitikti su Šveicarijos ir Omano ministrais, taip pat Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovu Rafaeliu Grossi (Rafaeliu Grosiu) bei kitais tarptautiniais pareigūnais.
Naujausios derybos vyksta po ne kartą D. Trumpo išsakytų grasinimų imtis karinių veiksmų prieš Teheraną – iš pradžių dėl mirtino susidorojimo su antivyriausybiniais protestais Irane, o vėliau ir dėl šalies branduolinės programos.
Vakarai baiminasi, kad programa skirta bombai pagaminti, tačiau Teheranas tai neigia.
Penktadienį D. Trumpas pareiškė, kad valdžios pasikeitimas Irane būtų „geriausias dalykas, koks tik galėtų nutikti“.
Taip pat jis išsiuntė antrąjį lėktuvnešį į Artimuosius Rytus, kad padidintų karinį spaudimą.
Irano užsienio reikalų viceministras transliuotojui BBC sakė, kad Teheranas svarstytų kompromisus dėl savo urano atsargų, jei Vašingtonas panaikintų sankcijas, kurios paralyžiavo Islamo respublikos ekonomiką.
„Jei matysime nuoširdumą iš jų (amerikiečių) pusės, esu tikras, kad būsime kelyje į susitarimą“, – teigė Majidas Takhtas-Ravanchi (Madžidas Tachtas-Ravančis).
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahu) sekmadienį pareiškė, kad bet koks susitarimas turi apimti viso prisodrinto urano pašalinimą iš Irano, taip pat Teherano galimybės sodrinti daugiau panaikinimą.
Neturėtų būti jokių sodrinimo pajėgumų (...) išmontuokite įrangą ir infrastruktūrą, kuri apskritai leidžia sodrinti“, – sakė jis kalbėdamas Jeruzalėje.
„Gyvybingas“ susitarimas
Vasario 6 dieną A. Araghchi vadovavo Irano delegacijai netiesioginėse derybose su S. Witkoffu ir J. Kushneriu Maskate.
Šveicarija dešimtmečius vaidina svarbų vaidmenį diplomatiniuose santykiuose tarp Irano ir Jungtinių Valstijų.
Ji atstovauja JAV interesams Irane nuo tada, kai Vašingtonas nutraukė santykius su Teheranu po 1980 metų įkaitų krizės, praėjus metams po Irano revoliucijos.
Naujienų agentūra „Fars“ pranešė, kad Irano užsienio reikalų viceministras ekonominei diplomatijai Hamidas Ghanbari (Hamidas Ganbaris) teigė, jog Teheranas siekia susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis, kuris atneštų ekonominės naudos abiem šalims, ypač tokiuose sektoriuose kaip aviacija, kasyba bei nafta ir dujos.
„Kad susitarimas būtų gyvybingas, būtina, kad Jungtinės Valstijos taip pat galėtų gauti iš jo naudos srityse, turinčiose didelį ir greitą ekonominės grąžos potencialą“, – cituojamas jis.
Po derybų su Iranu S. Witkoffas ir J. Kushneris turėtų dalyvauti JAV tarpininkaujant vykstančiose Rusijos ir Ukrainos derybose Ženevoje.
Naujausi komentarai