- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Honkongas antradienį mini pirmąsias demokratijos aktyvistų inicijuotų protestų pradžios metines, o šiame pusiau autonominiame mieste vykdomi masiniai areštai, dėl koronaviruso pandemijos taikomi suvaržymai ir planuojamas priimti nacionalinio saugumo įstatymas padeda užkirsti kelią atsinaujinti panašiems neramumams.
Šį pusiau autonominį miestą septynis mėnesius purtę didžiuliai, dažnai smurtiniai protestai prasidėjo pernai birželio 9-ąją, kai milijonas žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš dabar jau atšauktą ekstradicijos įstatymo projektą, kuris būtų leidęs išduoti įtariamuosius Kinijai.
Vyriausybei ignoruojant protestuotojų reikalavimus, susirėmimai tarp policijos ir aktyvistų tapo rutina. Tai smarkiai pakenkė Honkongo, kaip stabilaus finansų centro, reputacijai ir labai supriešino visuomenę, nemažai daliai jos narių sukilus prieš Pekino valdymą.
Protestuotojų naudojamose susirašinėjimo grupėse honkongiečiai raginami vakare rinktis į žaibiškus sambūrius, tačiau jų vieta bus paskelbta likus valandai iki numatyto laiko.
Tokia taktika siekiama išvengti policijos, pastaruoju metu itin operatyviai reaguojančios į tokius susibūrimus, kuriuos draudžiama organizuoti dėl mieste galiojančių suvaržymų, įvestų siekiant pažaboti koronaviruso plitimą.
Studentų organizacijos ir profesinės sąjungos taip pat paskelbė planuojančios apklausti savo narius dėl galimybės ateinančiomis dienomis surengti streiką, tačiau Honkongo darbuotojų judėjimas neturi didelės įtakos.
Nepopuliarią Honkongo lyderę Carrie Lam (Keri Lam), kurią vadovauti šiam miestui paskyrė Pekinui lojalus komitetas, antradienį žurnalistai apipylė klausimais apie neramumus jos kadencijos metu.
„Hongkongas negali leisti sau tokio chaoso“, – sakė ji ir pridūrė, kad visos pusės „turi išmokti pamokas“.
Gyventojai turi „parodyti, kad Honkongo žmonės yra išmintingi ir supratingi Kinijos Liaudies Respublikos piliečiai“, jei nori išlaikyti savo laisves ir autonomiją, kalbėjo ji.
„Antivirusinė programa“
Pagal „vienos šalies, dviejų sistemų“ modelį, dėl kurio buvo sutarta, kai Kinija 1997 metais perėmė Honkongą iš buvusios kolonijinės valdytojos Didžiosios Britanijos, šiam miestui iki 2047-ųjų turi būti garantuojamos tam tikros laisvės ir autonomija.
Pastarąjį dešimtmetį vykusius protestus kurstė nuogąstavimai, kad Kinija pirma laiko siekia suvaržyti tas laisves, nors Pekinas tai neigia.
Analitikai sako, kad per pastaruosius metus honkongiečių galimybės reikšti nepritarimą buvo smarkiai apribotos.
„Nemanau, kad užsidegimas labai nuslopo. Problema ta, kad dabartinėmis aplinkybėmis daugelis veiksmų neleidžiami“, – naujienų agentūrai AFP sakė analitikė Leung Kai-chi (Leung Kaiči) iš Kinijos Honkongo universiteto (CUHK).
„Žmonės laukia progos, jie, suprantama, nori vėl išeiti,.. bet nedarys to neatsargiai“, – pridūrė CUHK Žurnalistikos mokyklos vadovas Francis Lee (Frensis Li).
Ekstradicijos įstatymo projekto buvo atsisakyta, tačiau kitus pagrindinius protestų judėjimo reikalavimus, pavyzdžiui, užtikrinti visuotinę rinkimų teisę ir ištirti policijos veiksmus, Honkongo vadovybė ir Pekinas griežtai atmeta.
Užuot ieškojusi kompromiso, Kinija paskelbė planuojanti priimti naują griežtą įstatymą Honkongui, numatantį bausmes už kurstymą maištauti, ardomąją veiklą, terorizmą ir draudžiantį užsienio kišimąsi.
Be to, šis įstatymas leis Kinijos saugumo agentams atvirai veikti Honkonge.
Pekinas tvirtina, kad šio įstatymo, kuris bus priimtas apeinant Honkongo parlamentą, reikia kovai su „terorizmu“ bei „separatizmu“, ir jis esą padės atkurti verslo pasitikėjimą.
Kai kurios tarptautinės bendrovės, tokios kaip HSBC ir „Standard Chartered“, labai priklausomos nuo prieigos prie žemyninės Kinijos rinkų, pastarosiomis dienomis išreiškė palaikymą Pekino planams priimti šį įstatymą.
Honkongo ir Makau reikalų biuro direktoriaus pavaduotojas Zhang Xiaomingas (Džang Siaomingas) pirmadienį Honkongo saugumo įstatymą palygino su „antivirusine programa“.
„Radikalūs separatistai centrinės vyriausybės santūrumą ir pakantumą klaidingai laiko silpnumu ir bailumu, – sakė jis. – Jie nuėjo per toli.“
Oponentai būgštauja, kad šis teisės aktas bus naudojamas slopinti kitokią nuomonę Honkonge, kaip tai vyksta autoritarinio režimo valdomoje žemyninėje Kinijoje.
Pagrindinėje Kinijos dalyje įstatymai dėl ardomosios veiklos dažnai naudojami prieš valdžios kritikus.
„Pirmiausia [Pekinas] praranda Honkongo žmonių širdis ir protus, o tada siekia priversti juos būti lojalius“, – sakė aktyvistas Kong Tsung-ganas (Kong Cunganas), išleidęs tris knygas apie protestų judėjimą.
„Tai ilga kova, Komunistų partija didina statymus, ir Honkongo žmonės turi būti pasirengę labiau kentėti ir daugiau aukoti, kad pasiektų tikslą“, – kalbėjo jis.
Per pastaruosius metus buvo sulaikyti maždaug 9 tūkst. žmonių, daugiau kaip 1 700 asmenų sulaukė oficialių kaltinimų. Tęsiantis areštams ir mieste dėl koronaviruso uždraudus didesnius nei aštuonių žmonių susibūrimus, judėjimas už demokratiją buvo nuslopęs, tačiau gegužę protestai vėl įsiplieskė, kai Kinija paskelbė planus priimti minėtą saugumo įstatymą.
Birželio 4 dieną dešimtys tūkstančių honkongiečių, nepaisydami valdžios paskelbto draudimo, susirinko paminėti 31-ųjų Tiananmenio aikštės protestų kruvino numalšinimo metinių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
S. Lavrovas: Šveicarija – atvirai priešiška šalis
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Šveicarija negali surengti taikos konferencijos dėl karo Ukrainoje, nes ji iš neutralios valstybės virto „atvirai priešiška“. ...
-
V. Zelenskis NATO: Ukrainai reikia mažiausiai septynių sistemų „Patriot“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jo šaliai reikia mažiausiai septynių oro gynybos sistemų „Patriot“, ir paragino NATO vadovus paskubinti ginkluotės tiekimą sunkumų patiriančioms ukrainieči...
-
J. Bidenas sukėlė nuostabą pasakęs, kad jo dėdės kūną galbūt suvalgė kanibalai10
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) sukėlė nuostabą, užsiminęs kad Naujosios Gvinėjos saloje kanibalai galėjo suvalgyti jo dėdės kūną, kai Antrojo pasaulinio karo metu buvo numuštas lėktuvas, kuriuo jis skrido. ...
-
Kinija sako sukūrusi naują karinį kibernetinį korpusą1
Kinija penktadienį paskelbė, kad sukūrė naują karinį kibernetinį korpusą, sakydama, kad tai sustiprins Pekino gebėjimą „kovoti ir laimėti“ karus. ...
-
J. Stoltenbergas: NATO šalys sutinka atsiųsti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų
NATO šalys sutiko suteikti Ukrainai daugiau oro gynybos priemonių, Kyjivui prašant pažangių sistemų Rusijos atakoms atremti, penktadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. ...
-
„Eurovizija“ sulaukė daugiau kaltinimų: paaiškino sprendimo priežastis6
Internete pasipylė kritika Eurovizijos organizatoriams, mat jie leidžia Izraelio atstovei Eden Golan dalyvauti dainų konkurse, esant tokiai politinei situacijai. Tiesa, tiesioginį nepasitenkinimą iš žmonių gavo ir pati atlikėja – už dalyv...
-
Balandžio orų išdaigos: sniegas – nauja realybė?3
Lietuvai kitą savaitę sinoptikai prognozuoja šlapdribą, o kai kur ir sniegą, o štai Balkanų gyventojai jau išsitraukė žiemines striukes. Kai kur orai pasikeitė drastiškai – per vieną parą temperatūra nukrito nuo bev...
-
Žiniasklaida: JAV tenka 70 proc. užsienietiškų detalių, rastų Rusijos raketose6
Rusijos raketose, kuriomis priešas atakuoja Ukrainą, randama užsienietiškų komponentų. 70 proc. šių detalių tenka JAV kompanijoms. ...
-
Žvalgybos atstovas pakomentavo mėginimą pasikėsinti į V. Zelenskį
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas mano, jog dar vienas mėginimas pasikėsinti į Ukrainos prezidento gyvybę rodo, kad priešas griebiasi metodų, kurie yra už tradicinio karo supratimo ribų. ...
-
A. Blinkenas: JAV neįsitraukusios į jokią puolamąją operaciją4
Jungtinės Valstijos „nėra įsitraukusios į jokią puolamąją operaciją“, penktadienį pareiškė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), pasirodžius pranešimams, kad Izraelis sudavė atsakomųj...