Honkonge policija ištempė demonstrantus iš pagrindinės protestų vietos

Honkonge policija ketvirtadienį likvidavo pagrindinę demokratijos šalininkų protestų stovyklą ir po daugiau kaip du mėnesius trukusių protestų pašalino palapines ir barikadas, išvedė daugiau kaip 100 demonstrantų, kurie žadėjo tęsti kovą.

Šimtai policininkų iš visų pusių pajudėjo į stovyklą Admiraliteto rajone Honkongo verslo rajono širdyje. Pašalinę palapines ir barikadas pareigūnai ėmėsi atkakliausių protestuotojų stovyklos centre, tarp kurių buvo studentų lyderių ir įstatymų leidėjų.

Ta paskutinė grupė buvo likučiai to, kas protestų piko metu, kol visuomenės parama nebuvo išblėsusi, buvo dešimčių tūkstančių žmonių minios.

Kai kuriuos protestuotojus nešė keturių pareigūnų grupės, kiti buvo vedami. Dešimtys žmonių, gulėjusių ant gatvės, šaukė „Mes taikūs“, „Mes nesipriešinsime“.

Demonstracijų pamatas buvo reikalavimas leisti rengti laisvus miesto vadovybės rinkimus ir protestuotojai žadėjo, kad stovyklos likvidavimo operacija nenutrauks kampanijos, kuri, pasak jų, iš naujo apibrėžė miesto santykius su Pekinu.

Policija nepatvirtino, ar kas nors iš nuvestųjų buvo oficialiai sulaikyti, tačiau prieš operaciją grasino areštuoti visus, kas atsisakys pasitraukti iš protestų zonos.

Tarp nuvestųjų buvo žiniasklaidos magnatas, įnirtingas Pekino kritikas Jimmy Lai (Džimis Lajus) ir aktyvistas veteranas Martinas Lee (Martinas Li), kuris reporteriams parodė pergalės ženklą.

„Mes grįšime“

Dainininkė Denise Ho (Denis Ho) šaukė „Pilietinis nepaklusnumas be baimės“, kai pareigūnai lydėjo ją šalin, o miesto parlamento narė Claudia Mo (Klaudija Mo) per megafoną dainavo „Mes nugalėsime“ ir šaukė „Mes grįšime“.

Studentų lyderiai Nathanas Law (Neitanas Lo) ir Easonas Chungas (Isonas Čungas) taip pat buvo nuvesti policijos, drauge su eiliniais protestuotojais, tarp kurių buvo pagyvenęs vyras invalido vežimėlyje.

„Tai ne judėjimo pabaiga. Politinis jaunimo pabudimas yra negrįžtamas ir mes kovosime toliau“, – anksčiau ketvirtadienį sakė C.Mo.

M.Lee pridūrė: „Kiekvieno studento, kuris dalyvavo šiame judėjime, širdyje dabar dega ugnis, ugnis už demokratiją. Šios ugnies negalima užgesinti geležiniu kumščiu“.

„Aš nepavargau (nuo judėjimo). Niekada nepavargsiu, tik vyriausybė pavargo“, – savo ruožtu sakė 19-metė studentė Alice (Alis).

Policija po 30 minučių, per kurias protestuotojai galėjo savanoriškai palikti palapinių, aprūpinimo punktų ir meno instaliacijų stovyklą, užėmusią kilometrą daugelio juostų gatvės, paskelbė „uždarymą“.

Kai kas sugebėjo išeiti ir po to termino, bet jų buvo paprašyta pateikti policijai detales apie savo tapatybę.

Trečiadienį vakare tūkstančiai žmonių buvo susirinkę paskutiniam mitingui šioje vietoje, bet iki ketvirtadienio ryto dalyvių skaičius sumažėjo iki kelių šimtų.

Prieš policijos operaciją atvyko antstoliai ardyti barikadų, kurių dalys buvo kraunamos į sunkvežimius. Antstoliai vykdė teismo nurodymus, kuriuos pasiekė transporto kompanijos, pykstančios dėl ilgai trunkančių trikdžių.

„Ilgalaikio dalyko pradžia“

Stovykla Admiraliteto rajone buvo pagrindinė protestų vieta nuo pat mitingų pradžios rugsėjo mėnesį. Protestus išprovokavo Kinijos komunistų valdžios reikalavimas, kad kandidatūras Hongkongo vadovybės rinkimuose 2017 metais tvirtintų Pekinui lojalus komitetas.

Protestuotojai sako, jog dėl to bus išrinktos tik Pekino marionetės, be to, demokratijos šalininkų kova akcentavo daug dalykų, keliančių nepasitenkinimą šioje buvusioje britų kolonijoje, tarp jų – atotrūkį pajamų atžvilgiu ir įperkamų būstų trūkumą.

Po smurtinių susirėmimų prie vyriausybės būstinės Admiraliteto rajone, kurie vyko praėjusio mėnesio pabaigoje, buvo nuogąstavimų, kad radikalios atskilėlių grupės imsis pasipriešinimo veiksmų.

Tačiau daugelis protestuotojų sakė, kad nenori konfrontacijos, ir susirėmimų su policija nebuvo.

Honkongo valdžiai ir Pekinui atsisakius padaryti kokių nors nuolaidų dėl politinės reformos, kai kas Admiraliteto rajone kalbėjo apie nesėkmės pojūtį, tačiau sakė, kad protestai pakeitė Honkongą į gera.

„Man liūdna, nes neįvykdėme savo misijos, bet aš galvoju, kad ateityje gali būti pažanga, – sakė 23 metų socialinis darbuotojas Dubi (Dubis). – Galvoju, kad tai kažkokio ilgalaikio dalyko pradžia“.