Hamamas – vieta, kur išvaloma siela

Hamamas – vieta, kur išvaloma siela

Turkija – šalis, beveik šimtmetį gyvuojanti kaip valstybė ir turinti dar senesnę priešistorę su neįkainojamu kultūriniu palikimu.

Tai šalis, kurios žmonėms savišvaros ritualas yra šventas, nes taip nuo senų senovės juos įpareigoja elgtis musulmoniška prigimtis.

Tad nenuostabu, jog pirtys – viena iš išlikusių istorinių įstaigų, puikiausiai galinčių papasakoti apie turkų gyvenimo būdą, socialinio vienijimo fenomeną ar tiesiog vietą, kur kiekvienas galėjo patirti sielą gaivinantį malonumą.

Turkiška pirtis - hamamas

Hamamas - taip dar vadinama turkiška garinė pirtis. Kaip ir haremą, šią romėnų ir Bizantijos tradiciją perėmė ir ištobulino turkai seldžiukai ir ji ilgainiui tapo svarbia įstaiga su savita giliai įsišaknijusių papročių sistema.

Bet tai nebuvo vien pirtis, kur tikintieji galėjo atlikti švaros ritualą pagal islamo nurodymus. Tai buvo puiki vieta susitikti, pabendrauti, liežuvauti.

Vieta, į kurią žmonės, būdami skirtingų klasių ar rango, jauni ir pagyvenę, turtingi ir vargšai, miestiečiai ir kaimiečiai, turėjo teisę laisvai patekti.

Dauguma viešųjų pirčių atskyrė skirtingas lytis, įvesdami skirtingą vizitų laiką ar atskirus pirties kambarius moterims ir vyrams, nors šiuo metu jau yra daug turkiškų pirčių (ypač daugumoje aukštos klasės viešbučių), kuriose įprasti ir bendri apsilankymai.

Tada moterys ateidavo dar norėdamos pasipuikuoti savo puošniai siuvinėtais rankšluosčiais, dramblio kaulu inkrustuotomis šlepetėmis, nekalbant apie dailios figūros parodymą. Vyresnės moterys paslapčia ieškodavo potencialių žmonų savo sūnums.

Šios pirtys buvo traukos vietos taip pat per įvairias ceremonijas (per naujagimio šventę, prieš vestuves, per berniuko apipjaustymą ir t.t.), tradicinė atsipalaidavimo vieta per atostogas ar tiesiog kasdienis ritualas su įprastais pasilinksminimais (šokiais, dainomis, vaišėmis).

Architektūra

Hamamas sujungia struktūrinius elementus bei funkcionalumą iš savo pirmtakų Antalijoje, romėnų termų ir Bizantijos pirčių su turkų musulmoniškomis pirčių tradicijomis, švaros ritualais ir vandens kaip vertybės suvokimu.

Dauguma šių pirčių pastatytos Osmanų imperijos laikotarpiu. Iš pradžių hamamai tarnavo kaip mečečių priestatai, tačiau vėliau jie tapo atskiromis institucijomis ar net didingais pirčių kompleksais.

Tradiciška turkiška pirtis sudaryta iš trijų tarpusavyje sujungtų kambarių: karštasis kambarys, turkiškai vadinamas sicaklik, šiltasis kambarys ir kambarys atvėsimui so