Ši grėsmė iškilo tuo metu, kai Europos šalys svarsto imtis aktyvesnių veiksmų prieš Rusijos šešėlinį laivyną – šimtus tanklaivių, plaukiojančių su užsienio vėliavomis, siekiant išvengti sankcijų.
Rusijos prezidento patarėjas Nikolajus Patruševas, kuris anksčiau ėjo FSB žvalgybos agentūros vadovo ir Saugumo tarybos sekretoriaus pareigas, šiuos komentarus pateikė Rusijos laikraščiui „Argumenty i Fakty“ vasario 17 d.
Per pastaruosius mėnesius, nors dauguma laivų ir toliau veikia be pertraukų, kai kurie šešėlinio laivyno tanklaiviai sulaukė didesnio dėmesio, o Prancūzija, Vokietija, Suomija ir Italija surengė reidus į laivus, įtariamus Rusijos sankcijų vengimu, tiek uostuose, tiek jūroje.
Sausio 22 d. Prancūzijos karinis jūrų laivynas užgrobė įtariamą šešėlinio laivyno laivą, kuris vėliau buvo identifikuotas kaip tanklaivis „Grinch“, per operaciją, kurią Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pavadino tiesiogine akcija prieš Rusijos karo pastangas.
„Grinch“ buvo paleistas vasario 17 d., tą pačią dieną, kai N. Patruševas pateikė savo komentarus, sumokėjus milijonų eurų baudą, rašė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot.
Tuo metu šešėlinės laivyno sistemos taip pat patiria spaudimą dėl Ukrainos karinio jūrų laivyno atakų Juodojoje jūroje, o JAV taip pat surengė reidus prieš Rusijos laivus, susijusius su Venesuelos naftos prekyba.
Interviu N. Patruševas Europos reidus prieš šešėlinio laivyno laivus pavadino „piratavimu“ ir išreiškė susirūpinimą, kad kitas žingsnis bus visiška blokada.
„Jei jiems nesipriešinsime, netrukus britai, prancūzai ir netgi Baltijos šalys taps tokios arogantiškos, kad bandys visiškai užblokuoti mūsų šalies prieigą prie jūrų, bent jau Atlanto vandenyno baseine“, – kalbėjo N. Patruševas.
Nepaisant sugriežtintų sankcijų Rusijai ir ilgai trunkančio atsiskyrimo nuo priklausomybės nuo Rusijos naftos ir dujų, Europos šalys iki šiol nenoriai griežtina sankcijas šešėliniam laivynui, kurio daugiau nei 600 laivų jau yra sankcionuoti.
Naujausi komentarai