Graikijos parlamentas pritarė šalies finansinio gelbėjimo programai

Dauguma Graikijos įstatymų leidėjų penktadienį nubalsavo už trečiąjį šalies finansinio gelbėjimo paketą po visą naktį trukusių debatų, pranešė naujienų agentūra AFP.

222 įstatymų leidėjai iš 300 parlamento narių palaikė 400 puslapių apimties dokumentą. Prieš jį balsavo 64 deputatai, o 11 parlamentarų susilaikė.

Premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) anksčiau paragino parlamentą pritarti šiai sutarčiai, siekiant „užtikrinti šalies gebėjimą išgyventi ir tęsti kovą“.

Premjeras aiškino, kad jo vyriausybė „prisiėmė atsakomybę toliau kovoti, o ne nusižudyti ir tuomet bėgti į kitus tarptautinius forumus bei sakyti, kad nesąžininga, jog mums teko nusižudyti“.

„Man labiau priimtinas kompromisas, o ne Zalongo šokis“, – pridūrė A.Csipras, turėdamas galvoje liūdnai pagarsėjusią XIX amžiaus masinę savižudybę Graikijos šiaurėje, kai grupė moterų ir vaikų užsimušė nušokę nuo skardžių, užuot paklusę žiauriam Osmanų imperijos valdytojui Ali Pashai (Aliui Pašai).

A.Cipras buvo griežtai kritikuojamas griežtosios linijos šalininkų savoje kairiojoje partijoje „Syriza“ dėl to, kad nusileido kreditorių reikalavimams vykdyti griežto taupymo priemones.

Net 43 įstatymų leidėjai, priklausantys A.Cipro radikaliai kairiajai partijai „Syriza“, tarp jų buvęs finansų ministras Janis Varufakis (Yanis Varoufakis) ir kiti įtakingi politikai, atsisakė pritarti trejų metų trukmės planui arba susilaikė per balsavimą, nors premjeras anksčiau perspėjo, kad toks elgesys gali priversti jį paskelbti pirmalaikius rinkimus.

„Man dėl jūsų gėda. Pas mus nebėra demokratijos ... tik euro zonos diktatūra“, – iškilus „Syriza“ narys ir buvęs energetikos ministras Panagiotis Lafazanis sakė prieš balsavimą.

P.Lafazanis ketvirtadienį kartu su kitais 12 kairiojo sparno politikų pasirašė deklaraciją, skelbdami, kad įkurs naują judėjimą, nusistačiusį prieš diržų veržimo politiką. Vis dėlto iš „Syriza“ jis nepasitraukė.

„Krizė be pabaigos“

A.Cipras penktadienį ryte perspėjo, kad Vokietijos pasiūlymas suteikti skolų prislėgtiems Atėnams tarpinę paskolą, o ne patvirtinti naują finansinio gelbėjimo planą reikštų „grįžimą į krizę be pabaigos“.

A.Cipras sakė, kad Vokietija, o ypač jos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble (Volfgangas Šoiblė), stengėsi susilpninti Graikiją ir pabloginti jos padėtį Europos bendrosios valiutos erdvėje arba netgi privesti prie Atėnų pasitraukimo iš euro zonos.

„Po kelių valandų ... naudodamas nesąžiningus argumentus ir nesąžiningus reikalavimus ponas Schaeuble dės pastangas žengti atgal nuo to, kas buvo sutarta“, – tvirtino premjeras, kalbėdamas apie vėliau penktadienį įvyksiantį Eurogrupės susitikimą.

„Tai būtų ne (Graikijos finansų ministro Euklido) Cakaloto (Euclid Tsakalotos) arba Graikijos, o visos Europos pralaimėjimas“, – sakė jis.

A.Cipras taip pat kreipėsi į kitas ES šalis, ragindamas nepritarti alternatyviam krizės sprendiniui, kurį siūlo Vokietija.

„Kai kurie žmonės to nuosekliai siekė, bet mes privalome užkirsti tam kelią, o ne tai skatinti“, – į keblią padėtį patekęs ministras pirmininkas sakė parlamentui po visą dieną ir naktį trukusių įtemptų debatų dėl drastiškų taupymo priemonių, kurias reikalauja vykdyti šalies skolintojai.

Graikijos parlamentas turėjo spėti patvirtinti šią sutartį prieš vėliau penktadienį Briuselyje prasidėsiantį euro zonos finansų ministrų susitikimą, kur bus tariamasi dėl palaikymo 85 mlrd. eurų vertės Graikijos finansinio gelbėjimo paketui.

Iš pradžių buvo planuota, kad Graikijos deputatai balsuos vėlai ketvirtadienį, bet debatai užsitęsė dėl procedūrinio vilkinimo, inicijuoto parlamento pirmininkės Dzoji Konstantopulu (Zoi Constantopoulou), kuri tą susitarimą laiko prieštaraujančiu konstitucijai.

„Kiekvienas Graikijos kampelis ir grožis yra parduodamas... Vyriausybė atiduoda (skolintojų) trejetui raktus kartu su suverenumu ir nacionaliniu turtu“, – aiškino ji, turėdama omenyje ES, Europos centrinį banką ir Tarptautinį valiutos fondą.

„Nueitas ilgas kelias“

Graikija tikisi, kad patvirtinus planą dėl finansinės pagalbos ji galės gauti pirmąją išmoką dar prieš rugpjūčio 20 dieną, kai šalis turės grąžinti 3,4 mlrd. eurų ECB.

Jeigu iki tol nepavyktų susitarti, Graikijai reikėtų užsitikrinti finansavimą iš specialiųjų fondų, kad išvengtų nemokumo.

Suomija ketvirtadienį tapo pirmąja euro zonos šalimi, pritarusia naujajam planui, tačiau su su daugeliu išankstinių išlygų.

Kelių kitų Europos šalių parlamentai dar turi pritarti preliminariai sutarčiai dėl Graikijos finansinio gelbėjimo, o TVF ketvirtadienį sakė norintis, kad Atėnų partneriai europiečiai nuspręstų dėl graikų skolų naštos sumažinimo, prieš nutardamas, ar dalyvaus naujame finansinio gelbėjimo plane.

Vokietijos finansų viceministras Jensas Spahnas (Jensas Španas) atsargiai kalbėjo apie tikimybę, ar penktadienį Briuselyje bus sudarytas galutinis susitarimas. Pasak jo, Berlynui ir Paryžiui vis dar kyla klausimų dėl Graikijos planų privatizuoti kai kuriuos ekonomikos sektorius.

Graikijos vyriausybė „nuėjo ilgą kelią“, demonstruodama „didelį norą imtis reformų“, pripažino J.Spahnas.

Vokietijos Bundestago pirmininkas Norbertas Lammertas (Norbertas Lamertas) savo ruožtu sakė, kad tuo atveju, jeigu naujam planui pritars Graikijos įstatymų leidėjai ir Eurogrupė, Vokietijos parlamentas surengs nepaprastąją sesiją rugpjūčio 18 arba 19 dieną, per kurią bus balsuojama dėl tos sutarties.