Antisadamiškoji koalicija pokario Irake JT linkusi skirti humanitarinį vaidmenį  

Karui besibaigiant, tarp didžiųjų valstybių kilo aštri polemika, koks vaidmuo pokario Irake turėtų tekti Jungtinėms Tautos (JT). Vadinamosios ašies valstybės - Prancūzija, Vokietija ir Rusija - norėtų, kad įtakingiausia tarptautinė organizacija visapusiškai dalyvautų šiame procese, tačiau koalicijos šalys linkusios skirti JT daugiau humanitarinį vaidmenį.  

Griežtas įspėjimas  

Rusijos atstovas prie JT Sergejus Lavrovas interviu radijo stočiai “Svoboda” pareiškė, kad Maskva šiuo metu kategoriškai pasisako prieš bet kokias JT iniciatyvas Irake, įskaitant ir humanitarinę misiją, nes tam dar neatėjo laikas. Pasak S.Lavrovo, “pirmiausiai turi būti nutraukta Irako okupacija”.

Diplomatas, aišku, norėjo pasakyti, kad pirmiausiai iš šios šalies turi būti išvestos koalicijos pajėgos. Rusijos URM atstovas šeštadienį teigė, jog “lengva numanyti, kokios orientacijos vyriausybė bus sudaryta okupacijos sąlygomis”.

Prancūzijos URM savaitgalį išplatino oficialų pranešimą, kuriame išreiškė viltį, jog naujos Irako valdžios struktūrų formavimas vyks aktyviai dalyvaujant JT Saugumo tarybai.

Reaguodamas į signalus iš Maskvos ir Paryžiaus, JAV atstovo prie JT pavaduotojas Ričardas Viljamsonas pareiškė: “Kai kurios šalys, kad ir kaip būtų liūdna, dabar rūpinasi tik savo ekonominių interesų išsaugojimu, o ne Irako žmonių likimu. Komercinė nauda, kurios siekia šios valstybės, į antrąjį planą nustūmė garsiai deklaruotą rūpestį paprastais irakiečiais, kuriems šiandien pirmiausiai reikia maisto produktų ir vaistų”.

R.Viljamsonas pareiškė manąs, kad Saugumo taryboje Irako klausimu “tikriausiai vyks interesų susikirtimas”. JAV atstovo prie JT pavaduotojas kartu įspėjo, kad “šalys, mėginsiančios diktuoti savo valią koalicijos valstybėms, pasidarys dar daugiau politinių ir ekonominių nuostolių, negu patyrė iki šiol”.

Nuostata išliko  

Po to, kai krito Bagdadas, Prancūzija ir Vokietija, kategoriškai stojusios prieš karą, smarkiai sušvelnino savo poziciją. Jos buvo priverstos taip elgtis, kad neatrodytų pralaimėjusios. Šios abi šalys itin suinteresuotos dalyvauti Irako pokariniame atstatyme.

Bet savaitgalį Sankt Peterburge vykusiame Rusijos ir Prancūzijos prezidentų Vladimiro Putino ir Žako Širako bei Vokietijos kanclerio Gerhardo Šrioderio susitikime vėl buvo patvirtintas dominuojantis JT vaidmuo, kai teks pradėti pokario Irako atstatymą ir šioje šalyje formuoti naują valdžią. Pasak “Vokiečių bangos”, “tokia savo nuostata ši trijulė dar labiau komplikuoja santykius su Vašingtonu ir Londonu, kurie, aišku, nenorės atriekti pyrago tiek daug, kad jiems patiems liktų mažiau”.  

Durys užtrenktos  

Kaip žinoma, JAV kongresas jau paskyrė 70 milijardų dolerių Irako atstatymo pirmajam etapui. Kartu įstatymų leidėjai leis šiomis lėšomis pasinaudoti tik kompanijoms tų šalių, kurios nesipriešino karinei akcijai Irake. Taigi Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos, kai kurių kitų valstybių firmoms durys užtrenktos.

Vašingtono pareigūnai leido suprasti, kad ateityje viskas priklausys nuo šių šalių elgesio.

Kartu JAV atstovai neslepia, kad naujoji Irako vyriausybė turėtų būti proamerikietiškos orientacijos. Ji neabejotinai bus sudaryta iš politinių jėgų, kurios buvo opozicijoje Sadamui Huseinui. Bet vargu ar naujoji Irako vyriausybė jaus dideles simpatijas Prancūzijai, Vokietijai ir Rusijai, raginusioms Iraką nuginkluoti, bet režimą išsaugoti.

Būsimieji santykiai su naująja Irako vyriausybe Paryžiui, Berlynui ir Maskvai rūpi labiausiai. Galbūt net labiau nei daugiamilijardinės Bagdado skolos Prancūzijai ir Rusijai.  

Rems naują rezoliuciją  

Tuo tarpu didžiojo septyneto (G-7) valstybės šeštadienį pareiškė nedelsdamos pradėsiančios Irako atstatymo darbus. Tai paskelbta savaitgalį vykusiame šalių finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikime.

Ekonomiškai stipriausios pasaulio valstybės teigė remsiančios naują JT Saugumo tarybos rezoliuciją Irako klausimu. Pasak šių valstybių, šis dokumentas sumažintų dėl karo kilusius transatlantinius nesutarimus ir leistų vieningai pradėti Irako atstatymo darbus. Tačiau būsimajame JT dokumente, anot BBC, nieko nekalbama apie naujos Irako vyriausybės formavimo principus.

Didžiajame septynete, kur dominuoja JAV ir Didžioji Britanija, jų oponentėms - Prancūzijai ir Vokietijai - veikti daug sunkiau, negu JT Saugumo taryboje, kurioje didžiosios valstybės turi veto teisę. Tuo tarpu prie septyniukės prisišliejusiai Rusijai tenka daugiau simbolinis vaidmuo.

Paryžiaus ir Berlyno pritarimas naujai JT rezoliucijai Sankt Peterburge priimtos nuostatos fone liudija, kad Prancūzija ir Vokietija laikosi kurso, kuriam stinga nuoseklumo.

Irako ateitis buvo svarstoma ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) bei Pasaulio banko atstovų susitikimuose.

Kalbėdami apie Irako skolą, TVF nariai užsiminė apie Paryžiaus kreditorių klubą. Svarbu pradėti nagrinėti skolos problemą, todėl tikimės, kad sprendžiant šį klausimą dalyvaus ir Paryžiaus klubas, rašoma TVF pareiškime.

Kai kuriais apskaičiavimais, Irako skola šiuo metu sudaro 127 mlrd. dolerių. Tačiau visi šalies finansiniai įsipareigojimai, įskaitant ir reikalavimus po Persijos įlankos karo, gali viršyti 380 mlrd. dolerių.

TVF vadovybė anksčiau teigė, jog netrukus bus mėginama Irako skolą arba bent dalį jos nurašyti. Praėjusią savaitę JAV gynybos ministro pirmasis pavaduotojas Polas Vulfovicas pasiūlė Prancūzijai ir Rusijai, kad šios nurašytų Irako skolą. Maskva ir Paryžius tai įvertino kaip užgaulią pašaipą.