Geri santykiai su Rusija negelbėja: maistas Vengrijoje – brangiausias Europoje?

Pvz., 83-ejų Magdolna iš Budapešto gauna 400 eurų vertą pensiją, vaistams išleidžia apie 115, lieka – 285 eurai.

„Vaisių nebeperku, bulvių gaunu iš savivaldybės, todėl man nereikia išlaidauti. Naujienose mačiau, kad svogūnai pabrango. Viskas brangsta. Manau, Vengrijoje maistas dabar brangiausias Europoje. Tačiau esu pratusi prie sunkumų, nes esu karo vaikas – gimiau 1940 m.“, – sakė pensininkė Magdolna Gozon.

Vidutinė alga Vengrijoje – apie 900 eurų, atskaičiavus mokesčius. Kol buvo pigių degalų ir elektros, vietos žemės ūkis užtikrinto tikrai žemas maisto prekių kainas. Tačiau dabar padėtis pasikeitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Vidutiniškai viską parduodu 20–30 proc. brangiau. Energija brangesnė – daržovių auginimas brangesnis. Todėl nenuostabu, kad kainos didesnės. Transportas brangesnis, degalai irgi, visa tai kelia kainas“, – pastebėjo daržovių pardavėjas Jozsee Varga.

„Įpročiai neabejotinai pasikeitė, todėl žmonės tikrai pagalvoja, ką pirkti. Dešros ir kumpiai tampa brangesniais maisto produktais“, – akcentavo mėsos prekyvietės vadybininkė Szilvia Bukta.

Vengrų statistika parodė, kad vartojimas šalyje tikrai sumažėjo.

„Naujausi turimi vasario mėnesio duomenys rodo, kad per metus mažmeninė prekyba sumažėjo 10 proc. Pasiekėme ribą, kad kainos taip išaugo, o namų ūkių atsargos taip sumažėjo, kad žmonės pradėjo veržtis diržus“, – sakė ekonomistas Peteris Virovaczas.

Manau, Vengrijoje maistas dabar brangiausias Europoje.

Smulkieji verslininkai, valdantys kavines ir restoranus ar kepyklas, ieško būdų, kaip išgyventi tokiomis sąlygomis. Pvz., iš viso atsisakydami brangiausiai jiems kainuojančios produkcijos.

„Nebeprekiaujame mėsainiais ar gruzdintomis bulvytėmis. Daugiau nieko nebekepame aliejuje. Taip elgiamės ne tik dėl aliejaus kainų, bet ir padidėjusių energijos sąnaudų“, – pažymėjo „Cafe Csiga“ direktorius Andras Kelemenas.

Vis dar turėdama forintą, Vengrijos valdžia bando manipuliuoti jo kursu, dėl to euro atžvilgiu jis per metus nukrito apie 20 proc. Tai sumažino valstybės išlaidas, bet Vengrija daug žaliavų įsiveža. Jų kaina tik padidėjo.

„Tikimės, kad žaliavų kainos sumažės arba bent nustos kilti ir nebūsime priversti kelti kainų. Reikia didinti algas darbuotojams, bet tai padaryti labai sunku, kai žaliavų kainos taip sparčiai kyla“, – skundėsi kepyklėlės „Babuška“ savininkė Eszter Roboz.

Kol Vengrijos valdžia toliau kartoja, kad neleis Vengrijai įsitraukti į karą Ukrainoje, ir vis dar yra priklausoma nuo rusų dujų ir branduolinio kuro, be to, nenorėdama komplikuoti verslo santykių su Turkija tebeblokuoja Švedijos priėmimą į NATO, eiliniai vengrai už tokią politiką moka iš savo kišenės.