Gegužės 1-oji: demonstracijose visame pasaulyje kalbėta ne vien apie darbuotojų teises

Prancūzijos profesinės sąjungos reikalavo prezidento atšaukti pensinio amžiaus padidinimą, Pietų Korėjoje buvo reikalaujama didesnių atlyginimų. Ispanijoje teisininkai reikalavo teisės pasiimti laisvų dienų, o ekonominės krizės apimtame Libane protestavo namų pagalbininkais dirbantys migrantai.

Nors Gegužės 1-oji visame pasaulyje minima kaip darbuotojų teisių diena, šiemet per mitingus kalbėta ir kitais opiais klausimais. Klimato aktyvistai dažais apipurškė „Louis Vuitton“ muziejų Paryžiuje, o Vokietijoje protestuota prieš moterų ir LGBTQ+ žmonių patiriamą smurtą.

Pakistane Gegužės 1-osios nebuvo galima minėti gatvėse, o Turkijoje šią dieną lydi politinė įtampa. Abiejose šiose valstybėse rengiamasi svarbiems rinkimams.

Rusijos karas Ukrainoje užtemdė kuklesnius renginius Maskvoje.

Azijoje prasiveržė trejus metus dėl pandemijos slopintas apmaudas – šiemet Gegužės 1-osios renginiuose dalyvavo daugiau žmonių nei ankstesniais metais. Daugelyje šalių aktyvistai teigia, kad vyriausybės turėtų labiau stengtis pagerinti darbuotojų gyvenimą.

Grėsmė darbuotojų teisėms?

Demonstracijose visoje Prancūzijoje dalyvavo tūkstančiai žmonių, o profesinės sąjungos tikisi, kad jos buvo didžiausios pastaraisiais metais. Išeiti į gatves žmones paskatino neseniai priimtas prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) sprendimas pensinį amžių padidinti nuo 62 iki 64 metų. Organizatoriai pensijų reformą laiko grėsme sunkiai iškovotoms darbuotojų teisėms, o E. Macronas tvirtina, kad visuomenei senstant toks žingsnis yra ekonomiškai būtinas.

Mėnesius trunkantis protestų judėjimas rodo, kad darbuotojai viliasi kitokio elgesio su jais, pirmadienį per demonstraciją Paryžiuje sakė įtakingos nuosaikios profesinės sąjungos CFDT vadovas Laurent'as Berger (Loranas Beržė).

Nors demonstrantai atrodė daugiausia taikūs, Paryžiuje policija sulaikė 22 žmones, o Lione, kur pradėta daužyti bankų langus ir niokoti kitą turtą, protestuotojai buvo vaikomi ašarinėmis dujomis. Prancūzijos policija sulaukė kritikos dėl to, kad kai kuriuose miestuose neramumams filmuoti pasitelkė dronus.

Prie demonstracijų įvairiuose šalies miestuose prisijungė aplinkosaugos aktyvistai ir kitos grupės – kovojančios už ekonominį teisingumą ar tiesiog besipiktinančios E. Macronu ir verslui palankia vyriausybe. Prisidėjo ir aktyvistai, nepritariantys 2024 metų Paryžiaus olimpiadai ir jos poveikiui visuomenei bei aplinkai.

Politinė įtampa

Turkijoje policija neleido demonstrantų grupei pasiekti pagrindinės Stambulo Taksimo aikštės ir sulaikė keliolika asmenų, pranešė nepriklausoma televizija „Sozcu“. Žurnalistai, bandę filmuoti demonstrantus, prievarta sodintus į policijos mikroautobusus, taip pat buvo nustumti ar sulaikyti.

Taksimo aikštė yra svarbi Turkijos profesinėms sąjungoms. 1977-aisiais ten nežinomi užpuolikai šaudė į Gegužės 1-osios demonstracijos dalyvius, kilo spūstis, žuvo dešimtys žmonių.

Prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) vyriausybė uždraudė demonstracijas Taksimo aikštėje, bet nedidelėms grupelėms buvo leista padėti vainikų prie ten esančio paminklo.

Pakistane kai kuriuose miestuose mitingai buvo uždrausti dėl įtemptos saugumo situacijos ar politinės atmosferos. Pešavare neramiame šiaurės vakarų regione darbo organizacijos ir profesinės sąjungos per patalpose surengtus renginius reikalavo daugiau teisių darbuotojams augant infliacijai. Rytiniame Lahoro mieste, kur politinėms partijoms uždrausta mitinguoti prieš gegužės 14-ąją įvyksiančius vietos valdžios rinkimus, prie Pandžabo provincijos asamblėjos įvyko darbuotojų demonstracija.

Ispanijoje surengta daugiau kaip 70 demonstracijų. Įtakingos profesinės sąjungos įspėjo dėl socialinio konflikto, jei mažesni nei Europos Sąjungos vidurkis atlyginimai nedidės drauge su infliacija. Sąjungos taip pat gyrė paskatas pereiti prie keturių dienų darbo savaitės.

Protestams vadovavo darbininkai, bet reikalavimų pareiškė ir įstaigų darbuotojai. Teisininkai ragino reformuoti istorinius įstatymus, pagal kuriuos jie turi būti pasirengę dirbti 365 dienas per metus, net jei mirtų šeimos narys ar sušlubuotų sveikata.

Infliacija

Pietų Korėjoje mitinguose dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių – daugiausiai nuo pandemijos pradžios.

„Visos kainos pakilo, o mūsų atlyginimai – ne. Didinkite mūsų minimalius atlyginimus! – per mitingą Seule nuo pakylos šaukė vienas aktyvistas. – Mažinkite mūsų darbo valandas!“

Tokijuje tūkstančiai profesinių sąjungų narių, opozicijos parlamentarų ir mokslininkų reikalavo didinti atlyginimus ir taip atsverti kainų augimą.

Jie kritikavo premjero Fumio Kishidos (Fumijo Kišidos) planą dvigubinti gynybos biudžetą ir sakė, kad šiuos pinigus reikėtų skirti socialiniam aprūpinimui. F. Kishida pažadėjo sutelkti dėmesį į atlyginimų didinimą.

Indonezijoje demonstrantai reikalavo vyriausybės atšaukti darbo vietų kūrimo įstatymą, jų teigimu, palankų verslui ir nepalankų darbuotojams bei aplinkai.

Taivane tūkstančiai protestavo prieš tai, kas vadinama darbo politikos trūkumais. Sostinėje Taibėjuje medicinos darbuotojai reikalavo subsidijų.

Libane šimtai Komunistų partijos ir prekybos sindikatų narių, taip pat namų pagalbininkais dirbančių migrantų grupė žygiavo Beiruto gatvėmis. Šalis išgyvena didžiulę ekonominę krizę ir infliaciją, maždaug 75 proc. libaniečių dabar gyvena skurde.

Protestai Vokietijoje prasidėjo Gegužės 1-osios išvakarėse feministų ir queer grupių organizuotu mitingu prieš smurtą. Dalyvavo keli tūkstančiai žmonių. Mitingas buvo daugiausia taikus, bet pasitaikė dalyvių ir policijos susirėmimų.

Pirmadienį Vokietijoje profesinės sąjungos ir kairiųjų grupės planavo daug kitų demonstracijų.

Kai kurios bendruomenės rengė Gegužės 1-osios šventes atsigręždamos į pagoniškas, pavasariui skirtas apeigas.