EŽTT pasmerkė Rusijos elgesį su kalėjime mirusiu opozicijos lyderiu Aleksejumi Navalnu

A. Navalnas 2024-aisiais mirė nepaaiškinamomis aplinkybėmis Arkties kalėjime, kur atliko 19 metų laisvės atėmimo bausmę dėl kelių kaltinimų, plačiai vadintų kerštu už jo veiklą priešinantis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Rusija A. Navalną įkalino 2021-aisiais, kai jis grįžo iš Vokietijos, kur buvo gydomas po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“,kai vykdė kampaniją Sibire.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nustatė, kad A. Navalno areštas buvo „lygtinės laisvės atėmimo bausmės aktyvavimas“ dėl 2014-ųjų kaltinimų dėl sukčiavimo ir pinigų plovimo, kuriuos anksčiau teismas pripažino nesąžiningais.

Teismas taip pat nurodė, kad opozicionierius patyrė įvairių formų netinkamą elgesį, kuris „atspindėjo jo sveikatos, gerovės ir orumo nepaisymą“ ir prilygo „nežmoniškam bei žeminančiam elgesiui“.

EŽTT nurodė, kad vienoje pataisos kolonijoje A. Navalnui buvo nuskusta galva. Skelbiama, kad jis „buvo nuolat stebimas vaizdo kameromis ir jam nebuvo leista kokybiškai išsimiegoti dėl kas valandą ar kas dvi valandas vykstančių saugumo patikrų“.

A. Navalnas buvo pateikęs skundą EŽTT, kuris 2021-ųjų vasarį kreipėsi į Maskvą, reikalaudamas, kad opozicijos lyderis nedelsiant būtų paleistas iš kalėjimo.

Teismas leido A. Navalno našlei Julijai Navalnajai tęsti bylos nagrinėjimą jo vardu po sutuoktinio mirties.

A. Navalno sąjungininkai teigia, kad jis buvo nužudytas kalėjime. Maskva iki šiol nepaaiškino jo mirties priežasties, teigdama, jog jis pasijuto blogai, vaikščiodamas įkalinimo įstaigos kieme.

Teismas nurodė Rusijai sumokėti 26 tūkst. žalos atlyginimą A. Navalno šeimai.

Tačiau Maskva pasitraukė iš Europos Tarybos, kuriai priklauso EŽTT, po to, kai 2022-ųjų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Teismas teigia, kad Rusija išlieka atsakinga už pažeidimus, padarytus iki to laiko.

Maskva ne kartą ignoravo EŽTT sprendimus, įskaitant ir tuos, kai ji dar buvo Europos Tarybos narė.

Pernai Rusija pareiškė, kad nesilaikys nutarties, įpareigojančios ją sumokėti Sakartvelui beveik 300 mln. JAV dolerių (254,54 mln. eurų) už pažeidimus, kuriuos, teigiama, ji padarė valstybei ir jos gyventojams nuo 2008-ųjų karo.