- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos lyderiai ketvirtadienį Budapešte renkasi į dvi dienas truksiančias aukšto lygio derybas ir sieks spręsti Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus keliamus iššūkius. Visgi derybose gali išryškėti žemyno nesutarimai.
Ketvirtadienį Europos politinės bendrijos posėdyje prie Europos Sąjungos (ES) lyderių prisijungs ir kiti vadovai, nuo Jungtinės Karalystės iki Turkijos lyderių, taip pat NATO generalinis sekretorius Markas Rutte (Markas Riutė) ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Darbotvarkėje Europos saugumo iššūkiai, tarp kurių svarbiausi – Rusijos invazija į Ukrainą, konfliktas Artimuosiuose Rytuose, migracija, pasaulinė prekyba ir ekonominis saugumas. Visi šie klausimai tampa svarbūs artėjančios antrosios D. Trumpo kadencijos akivaizdoje.
„Europiečiams iš tiesų po kaklu pakištas peilis, – sakė Jacques'o Delors'o instituto politologas Sebastienas Maillardas. – Rinkimų rezultatai verčia ES atsimerkti. Galbūt būtent tokiose situacijose iš tikrųjų gali kas nors įvykti.“
Baiminamasi, kad D. Trumpas gali pakenkti Europos saugumui ir nutraukti paramą Ukrainai, o kartu pradėti prekybos karą, nustatydamas didelius tarifus Europos prekėms.
Po ketvirtadienio derybų penktadienį vyks ES lyderių susitikimas. Jame daugiausia dėmesio bus skiriama Europos ekonomikos pavojingo atsilikimo nuo pagrindinių varžovių – JAV ir Kinijos – rizikai. Apie šią problemą prabilta svarbioje buvusio Italijos lyderio Mario Draghi ataskaitoje.
Tačiau dar neaišku, ar žemyno lyderiai pasirengę susivienyti dėl bendrų prioritetų, pavyzdžiui, gyvybiškai reikalingų naujų gynybos ir ekonominių inovacijų finansavimo priemonių, kurios, kaip manoma, yra labai svarbios Europos suverenumui užtikrinti.
„Nemanau, kad jie tam iš tikrųjų ruošėsi, – sakė Guntramas Wolffas iš Briuselyje įsikūrusio analitinio centro „Bruegel“. – Nėra iki galo aptarto plano, ką dabar daryti – ne tik ES, bet ir Prancūzijos ir Vokietijos lygmeniu.“
Vokietiją krečia nesutarimai, kurie sužlugdė kanclerio Olafo Scholzo koaliciją, o Prancūzijoje prezidentas Emmanuelis Macronas žengia į paskutinius savo prezidentavimo metus, prislėgtas užsitęsusios politinės krizės šalyje.
„Be šių dviejų asmenų kitiems bus labai sunku ką nors pasiekti“, – prognozuoja G. Wolffas.
„Padarykime Europą vėl didžią“
Pridėjus faktą, kad šią savaitę vyksiančius susitikimus rengs griežtai dešiniųjų pažiūrų Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas – D. Trumpo sąjungininkas, kuris entuziastingai džiaugėsi jo perrinkimu, kaip ir Turkijos Recepas Tayyipas Erdoganas – šansai Europai pateikti vieningą žinią Jungtinėms Valstijoms atrodo vis menkesni.
V. Orbanas, kuris yra vienas ryškiausių nacionalistiškai nusiteikusių ir D. Trumpui prijaučiančių Europos politikų, netgi sukūrė Vengrijos pirmininkavimo ES šūkį „Padarykime Europą vėl didžią“ (angl. Make Europe Great Again) – pagal D. Trumpo atitinkamą lozungą „Padarykime Ameriką vėl didžią“ (angl. Make America Great Again, MAGA).
Ant popieriaus ketvirtadienį vyksianti lyderių vakarienė bus skirta transatlantinių santykių klausimui.
„Gali būti, kad tai bus paprastas sveikinimo pareiškimas, išreiškiant norą bendradarbiauti su naująja administracija“, – prognozavo Ianas Lesseris iš Vokietijos Marshallo fondo.
Be to, pasak jo, „Europos lyderiams bus labai sunku parengti nuoseklią reakciją“.
I. Lesseris mano, kad Budapešte lyderių nuomonės gerokai išsiskirs – galbūt tai bus būsimų Europos ir JAV santykių atspindys.
Nors JAV prezidentai „turės kalbėtis su Prancūzija ir Vokietija“, jis pažymėjo, kad D. Trumpas jaučiasi artimesnis V. Orbanui ar Slovakijos premjerui Robertui Fico (Robertui Ficui), kurie palaiko respublikono pažadą greitai užbaigti karą Ukrainoje, net jei tai reikštų Kyjivo nuolaidas.
I. Lesseris mano, kad atėjusi į valdžią naujoji D. Trumpo administracija turės „visas paskatas (...) labai glaudžiai bendradarbiauti su lyderiais, kurie, jų manymu, yra jiems palankūs, ir laikyti atokiau tuos, kurių jie nevertina taip pat“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rumunijos prezidentas šaukia Aukščiausiąją nacionalinės gynybos tarybą
Rumunijos prezidentas Klausas Iohannis šaukia Aukščiausiosios nacionalinės gynybos tarybos (CSAT) posėdį, kuriame numatoma analizuoti galimą kišimąsi į rinkimų procesą. ...
-
Ko tikėtis iš gruodžio 1 dieną darbą pradedančios naujos sudėties EK?1
Strasbūre trečiadienį Europos Parlamentui (EP) patvirtinus Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) vadovaujamą naująją Europos Komisiją (EK), ši savo darbą oficialiai pradės gruodžio 1 dieną. ...
-
Izraelis ketina apskųsti TBT sprendimą dėl B. Netanyahu ir Y. Gallanto arešto orderių
Izraelis trečiadienį informavo Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), kad ketina apskųsti jo išduotus premjero Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahu) ir buvusio gynybos ministro Yoavo Gallanto (Joavo Galanto) arešto orderius. ...
-
Kremlius palankiai vertina Izraelio ir „Hezbollah“ susitarimą dėl paliaubų Libane1
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad palankiai vertina Izraelio ir Irano remiamos grupuotės „Hezbollah“ susitarimą dėl ugnies nutraukimo Libane. ...
-
D. Trumpas paskyrė atsargos generolą K. Kelloggą specialiuoju pasiuntiniu dėl Ukrainos
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) trečiadienį paskelbė, kad į atsargą išėjusį generolą leitenantą Keithą Kelloggą (Kitą Kelogą) skiria specialiuoju Vašingtono pasiuntiniu derybose dėl karo Ukrain...
-
Nacionalinio saugumo patarėjas: J. Bidenas nedelsiant sieks paliaubų Gazoje1
JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) nacionalinio saugumo patarėjas pareiškė, jog trečiadienį jis iš naujo sieks paliaubų Gazos Ruože bei derybų dėl įkaitų paleidimo, Izraeliui bei teroristinei grupuotei „Hezbollah“ pasi...
-
D. Tuskas: Lenkija nori įsteigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti1
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį pareiškė, kad Varšuva nori įsteigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti. ...
-
Baltijos ir Šiaurės šalys bei Lenkija sako esančios pasirengusios plėsti sankcijas Rusijai8
Švedijoje trečiadienį vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime Baltijos ir Šiaurės šalys bei Lenkija paskelbė, kad yra pasirengusios išplėsti sankcijas Rusijai. ...
-
Vokietija nurodė dviem Rusijos žurnalistams palikti šalį, Maskva atsakė tuo pačiu2
Maskva trečiadienį pareiškė, kad Vokietija liepė dviem Rusijos valstybinio transliuotojo „Pirmasis kanalas“ žurnalistams, rengusiems reportažus iš Berlyno, išvykti iš šalies. ...
-
Naujoji Europos Komisija gavo žalią šviesą pradėti gynybos ir ekonomikos postūmį1
Europos įstatymų leidėjai trečiadienį uždegė žalią šviesą naujai Ursulos von der Leyen komandai pradėti darbą, o Europos Komisijos vadovė perspėjo, kad „nėra laiko gaišti“ stiprinant bloko gynybą ir konkurencingumą. ...