Lenkija ir Ukraina – Europos, taip pat pasaulio dėmesio centre. Čia prasidėjo Senojo žemyno futbolo čempionatas. Renginiui ruoštasi ilgai. Atėjo laikas įvertinti, kaip lenkai ir ukrainiečiai pasirengė.

Lenkijos policija užgrius ramybės drumstėjus tarsi maišas, pilnas priekalų, ir jūs nenorėtumėte ten būti, kai tai nutiktų.

Tramdys: visiems aistruoliams, kurie ketina pradėti savo emocijas reikšti kumščiais, lenkų policija žada griežtą atsaką.

Chuliganus tramdys griežtai

Lenkų pareigūnai ramina: liūdnai pagarsėję šalies futbolo aistruoliai nekels rūpesčių. O kelti juos lenkų aistruoliai moka. Tuo galėjo įsitikinti ir Lietuvos policijos pareigūnai.

Vis dėlto lenkai žada, kad jokių išpuolių netoleruos. Tam skiriamos ne tik didelės pinigų sumos, bet ir imamasi visų įmanomų priemonių.

"Tikimės, kad nebus jokių neramumų, tačiau esame pasiruošę bet kokiai situacijai. Turime būti pasiruošę bet kam", – sakė Lenkijos teisingumo ministerijos atstovė Patrycja Loose.

Lenkijos vyriausybė iš miestų, kuriuose vyks futbolo rungtynės, nurodė perkelti per 600 kalinių, kad atlaisvėtų vietos sulaikytiems chuliganams.

Maža to, ypatingos parengties sąlygomis nurodyta dirbti 350 teisėjų, kurie turės skubiai priimti teismo nutartis siautėjusiems riaušininkams.

Be tradicinių vandens patrankų, guminių lazdų ar ašarinių dujų, lenkai pasiruošę į pagalbą pasiimti ir specialiai mokytų keturkojų.

Šunys mokyti kibti į ramybės drumstėjų genitalijas. Taip pat bus panaudotos akustinės patrankos, nuo kurių impulsų žmogus gali nevalingai apsišlapinti.

Anglų kalba leidžiamas laikraštis "Krakow Post" savo vedamajame patikino, kad pietiniame Krokuvos mieste, kuriame planuoja apsistoti daug aistruolių iš Anglijos, saugumo pajėgos visiškai pasiruošusios atremti chuliganų keliamą grėsmę.

"Lenkijos policija užgrius ramybės drumstėjus tarsi maišas, pilnas priekalų, ir jūs nenorėtumėte ten būti, kai tai nutiktų, – perspėjo laikraštis. – Krokuva seniai susipažinusi su chuliganų smurtu – vietos policija yra jau visko regėjusi ir ji sugadins jums dieną, jeigu mėginsite krėsti eibes. Šių vyrukų mamos ir tėčiai kėlė riaušes nesibaimindami sovietų kulkosvaidžių, todėl kelios kėdės, sviestos alaus prisiplempusių sirgalių, jų neįbaugins. Nesitikėkite itin švelnios policijos taktikos."

Laikraštis pridūrė: "Lenkijos kovos su chuliganais daliniai ginkluoti šautuvais, šaudančiais guminėmis kulkomis, kurios galbūt jūsų nenukaus, jeigu tik būsite ne arčiau nei už 30 metrų; sunkvežimiu su įtaisyta vandens patranka, švelniai vadinama "Taifūnu"; modernia akustine patranka, galinčia priversti jus apsišlapinti; šunimis, dresuotais kąsti tiesiai į sėklides."

Tiesa, Krokuvoje anglų aistruolių, taip pat garsėjančių nuožmiu elgesiu, nesitikima tiek daug, kiek jų atvažiuos į Ukrainą, kur ir vyks didžioji dalis Anglijos rinktinės rungtynių.

Varšuvos policijos pareigūnai bijo ne tik aistruolių, bet ir sostinėje per futbolo čempionatą vyksiančių protesto akcijų, kuriose gali dalyvauti tūkstančiai žmonių.

Pirmąjį protestą ketina rengti profesinės sąjungos, protestuojančios prieš pensinio amžiaus padidinimą, antrąjį – žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczyńskio brolis Jarosławas.

J.Kaczyńskio, kuris dėl Smolensko tragedijos kaltina Rusiją, šalininkai savo akciją surengs netoli "Bristol" viešbučio Varšuvoje, kur apsistojusi Rusijos futbolo rinktinė.

Baiminamasi, kad protesto akcijos neišprovokuotų riaušių. Ypač bijoma, kad neramumų nekiltų tarp lenkų ir rusų aistruolių, kurie pasižymi nuožmiu elgesiu.

"Rusai – triukšmingi ir mėgsta provokuoti, – sakė buvęs Varšuvos klubo "Legia" aistruolių klubo narys Wojciechas Wiśniewskis. – Aišku, viskas priklauso nuo to, kaip tarnybos reaguos, tačiau tai gali būti problema."

Kiti stebėtojai perspėjo, kad lenkų sirgalius pykdo ir Vakarų Europos komandos bei aistruoliai, nes turtingesniems kaimynams lenkai jaučia antipatiją.

"Vakaruose dominuojanti reakcija į krizę – posūkis į kairiąją politinę stovyklą, o Lenkijoje ar Vengrijoje matome bandymą dėl nesėkmių kaltinti ką nors iš "užsienio", – sakė Michałas Bilewiczius iš Varšuvos universiteto.

Tiesa, ir skirtingų lenkų komandų aistruoliai gali aiškintis santykius kumščiais, kaip ne sykį buvo.

Antai prieš metus kilusios riaušės po Lenkijos čempionato finalo privertė į šią problemą rimtai pažiūrėti ir aukščiausius Lenkijos pareigūnus.

Premjeras Donaldas Tuskas net per savo rinkimų kampaniją pabrėžė, kad smurtas stadionuose turi būti sustabdytas.

Perdėti kaltinimai

Ne tik futbolo aistruoliai, tačiau ir galimi nacionalistų išpuoliai lenkams kelia nerimą.

Antai pasaulio žiniasklaidoje mirga straipsniai, kad Lenkijoje dažnai pasitaiko rasistinių ir antisemitinių išpuolių.

Tačiau Lenkijos parlamentaras Johnas Godsonas sako, kad šie komentarai neatskleidžia tiesos.

Nors šis Nigerijoje gimęs protestantų dvasininkas, tapęs pirmuoju juodaodžiu Lenkijos Seimo nariu, pats šioje šalyje prieš daugiau nei 20 metų nukentėjo nuo rasistinio išpuolio, dabar jis sako, kad lenkai pasikeitė.

Parlamentaras sukritikavo neseniai britų televizijos BBC parodytą dokumentinį filmą, kuriame pasakojama apie rasistinius ir antisemitinius išpuolius Lenkijoje ir Ukrainoje.

"Tai tikrai nuliūdino, – pasakojo J.Godsonas. – Tai... neatspindi mano paties išgyvenimų."

Pasak parlamentaro, filme nebuvo nė žodžiu užsiminta apie tai, kiek per pastaruosius du dešimtmečius Lenkijoje padaryta, kad netolerancijos visuomenėje būtų kuo mažiau.

"Nereiškia, kad žmonės rasistai, jei jie nėra susipažinę su kitomis kultūromis, – sakė J.Godsonas. – Kai lenkai ėmė pažinti kitokius žmones, viskas pagerėjo, nors, žinoma, tobulumui ribų nėra."

Tiesa, kalbėdamas apie antisemitizmo apraiškas, J.Godsonas pabrėžė, kad tai išlieka problema.

"Taip, tai problema. Dažnai pokštaujama apie žydus. Tai iki šiol išlikę mūsų visuomenėje", – pridūrė parlamentaras.

Sugadintas įvaizdis?

Ukrainoje bėdų dėl chuliganų galbūt yra mažiau, tačiau čia apstu kitų problemų. Viena didžiausių – šalies įvaizdis.

O jis buvo gerokai sugadintas dar prieš čempionatą, Europai pasipiktinus, kad šalyje pažeidžiamos žmogaus teisės.

Žinoma, kalbama apie buvusios šalies premjerės Julijos Tymošenko bylą.

J.Tymošenko istorija kaip reikiant atsirūgo Ukrainos vyriausybei.

Kijevas po skandalo pradėtas izoliuoti, Ukraina išvadinta autoritarine valstybe, kurioje ribojamos žmogaus teisės.

"Turnyras turėjo simbolizuoti ES ir jos kaimynų bendradarbiavimą, taip pat šviesią ateitį plečiantis Europai. Tačiau dabar matome, kad ne viskas gerai. "Oranžinė" era baigėsi, o viena jo lyderių J.Tymošenko – įkalinta", – tinklaraštyje rašė Andrew Wilsonas, Europos Komisijos Ukrainos ekspertas.

"Šiandien gyvename laisvoje ir taikioje Vokietijoje ir ES, tačiau ne visoje Europoje. Ukrainoje ir Baltarusijoje daugybė žmonių kenčia nuo diktatūros ir represijų", – yra pareiškusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Maža to, po kritikos buvo griebtasi ir veiksmų.

Kai kurie Europos lyderiai pareiškė, kad boikotuos čempionato varžybas Ukrainoje, taip pat finalą, kuris vyks Kijeve.

Apie tai, kad nevyks į varžybas, paskelbė Europos Parlamento lyderis Martinas Schulzas, Europos Komisijos vadovas José Manuelis Barroso, Švedijos premjeras Fredrikas Reinfeldtas.

Taip pat apie boikotą paskelbė Prancūzija. A.Merkel pabrėžė, kad jos pozicija priklausys nuo to, kaip Ukraina elgsis su J.Tymošenko. Pasak Vokietijos kanclerės, Kijevas turi leisti J.Tymošenko gydytis užsienyje.

Tačiau iki šiol Viktoro Janukovyčiaus vyriausybė nerodė noro nusileisti šiuo klausimu.

Ukrainos vadovai atmetė kaltinimus politiniu susidorojimu, taip pat paneigė pranešimus, kad su J.Tymošenko kalėjime blogai elgiamasi.

Korupcijos mastas

Tačiau tarptautinis skandalas – ne vienintelė problema.

Čempionato organizavimas, trukęs kelerius metus, parodė, kad korupcijos mastas Ukrainoje toli gražu nesumenko.

2007 m. užsibrėžtas čempionato biudžetas, turėjęs siekti 1 mlrd. dolerių, per kelerius metus išsipūtė 10 kartų.

Vien Kijevo olimpinio stadiono renovacija ukrainiečiams kainavo 585 mln. dolerių, arba 35 mln. dolerių daugiau, nei lenkams kainavo pastatyti naują Varšuvos stadioną. O rekonstrukcijai numatyta suma tesiekė 150 mln. dolerių.

J.Tymošenko parlamentinės grupės narys Ostapas Semeraka sako, kad net 1,3 mlrd. iš 10 mlrd. čempionato biudžeto buvo iššvaistyta.

"Dabartinė valdžia pasinaudojo pasiruošimu čempionatui, kad galėtų praturtėti ir pavogti pinigų iš valstybės biudžeto", – kaltinimais žarstėsi O.Semeraka.

Pasak kai kurių žiniasklaidos leidinių, vienintelis Ukrainos pasiekimas tobulinant infrastruktūrą prieš čempionatą – modernizuoti visų keturių Ukrainos didžiųjų miestų, kur vyks varžybos, oro uostai.

Tačiau, pavyzdžiui, šalies greitkeliai, nors deklaruotos 2 mlrd. dolerių investicijos, kol kas nepasiekė Europos standartų.

Kita problema – nors Ukrainos valdžia tvirtino, kad šalyje prieš čempionatą atsirado 70 naujų viešbučių, UEFA atstovai ne sykį kritikavo vyriausybę, jog ši nesiima kontroliuoti paslaugų kainų, kurios prieš renginį smarkiai išsipūtė.