Viena Jungtinės Karalystės pareigūnė šiuos grasinimus pavadino „piktavališkais melagingais pranešimais“. Panašių melagingų grasinimų buvo sulaukta ir anksčiau šią savaitę.
Britų laikraščio „The Guardian“ duomenimis, grasinimų susprogdinti ketvirtadienio rytą sulaukė 19 skrydžių:
Oro bendrovės „Aer Lingus“ lėktuvas EI-DEH, skridęs iš Dublino į Romą, nukreiptas į Evrę Prancūzijoje;
„Ryanair“ skrydis FR6410 iš Madrido į Sofiją;
„Ryanair“ skrydis FR3606 iš Kopenhagos į Sofiją;
„Ryanair“ skrydis FR1730 iš Londono Stanstedo oro uosto į Sofiją, nukreiptas į Plovdivą Bulgarijoje;
Lenkijos oro bendrovės LOT skrydis LO235 iš Varšuvos į Briuselį;
„Wizz Air“ skrydis W46387 iš Milano Malpensos oro uosto į Varšuvos Okencės oro uostą, nukreiptas į Vieną Austrijoje;
„Finnair“ skrydis AY1761 iš Helsinkio į Romos Fjumičino oro uostą;
„Finnair“ skrydis AY1471 iš Helsinkio į Vieną;
Keturi kol kas neidentifikuoti skrydžiai Prahos oro uoste;
„Wizz Air“ skrydis W43064 iš Milano Malpensos oro uosto į Bukareštą;
„Aegean Airlines“ skrydis A3552 iš Salonikų į Milano Malpensos oro uostą;
„Ryanair“ skrydis FR8953 iš Porto į Milano Malpensos oro uostą;
Trys kol kas neidentifikuoti skrydžiai Madrido oro uoste.
Dauguma lėktuvų buvo nukreipti į kitus oro uostus skubiai nusileisti, o kiti saugiai pasiekė savo paskirties vietas. Per iki šiol atliktas patikras pavojingų ar įtartinų medžiagų nerasta.
Tzitzikostas: daryti išvadas dėl incidentų sąsajų – per anksti
Jungtinės Karalystės transporto ministrė Heidi Alexander britų transliuotojams pareiškė, kad skrydžiai visoje Europoje susidūrė su „piktavališkais melagingais grasinimais“.
Už transportą atsakingas Europos Komisijos narys Apostolas Tzitzikostas pareiškė, kad „bet kokie grasinimai civiliams gyventojams yra nepriimtini“, ir pridūrė, kad Europos Komisija palaiko ryšį su incidentų paveiktomis valstybėmis narėmis.
„Dar per anksti daryti išvadas, ar šie incidentai yra tarpusavyje susiję. Nacionaliniu lygmeniu tyrimai tebevyksta“, – žurnalistams Dubline sakė A. Tzitzikostas.
Jis nurodė, kad buvo aktyvuotas ES lygmens keitimosi informacija apie aviacijos saugumą mechanizmas, tačiau „kol kas neturime informacijos, ar tai yra kibernetinė ataka“.
Tokie grasinimai nėra naujiena, tačiau naujausi incidentai vyksta padidėjusios geopolitinės įtampos ir kitų trikdžių fone. Tarp jų – atakos prieš prekybos centrų šaldymo sistemas, dronų įskridimai į Europos šalių oro erdvę ir neaiškiomis aplinkybėmis suveikusios perspėjimo programėlės. Valdžios institucijos perspėja apie gausias hibridines grėsmes.
Sustiprintos saugumo priemonės Prancūzijos karinėje oro bazėje
Iš Dublino į Romą skridęs lėktuvas dėl grasinimo jį susprogdinti buvo nukreiptas į karinę oro bazę Vakarų Prancūzijoje, pranešė šalies ministro pirmininko kanceliarija. Premjero Sebastieno Lecornu kanceliarijos duomenimis, orlaivis saugiai nusileido Evrės karinėje oro bazėje Normandijoje.
Kanceliarija pranešė, kad visi 151 keleivis ir šeši įgulos nariai yra saugūs, o lėktuvą tikrina kariuomenės išminuotojai. Oro bendrovės „Aer Lingus“ reisu iš Dublino į Romą skridę keleiviai oro uosto patalpose buvo apklausiami ir tikrinami grupėmis po dešimt žmonių.
Po kelių valandų lėktuvas vis dar stovėjo oro uosto perone. Netoliese buvo Raudonojo Kryžiaus automobilis, o orlaivį tikrino sprogmenų paieškos specialistai su šunimis.
Prancūzijos ministro pirmininko kanceliarijos teigimu, apie grasinimą susprogdinti „Aer Lingus“ lėktuvą Prancūzijos vyriausybę informavo Italijos valdžios institucijos, o į Evrės bazę orlaivį lydėjo Prancūzijos karinis lėktuvas. Prancūzijos aviacijos saugumo institucijos pradėjo tyrimą.
„Finnair“ lėktuvą lydėjo Italijos naikintuvai
Italijos karinių oro pajėgų naikintuvai lydėjo iš Helsinkio į Romą skridusį oro bendrovės „Finnair“ lėktuvą po to, kai elektroniniu paštu buvo gautas grasinimas, teigė apie situaciją informuotas oro uosto pareigūnas.
Orlaivis saugiai nusileido Romos Leonardo da Vinci oro uoste apie 9.30 val. vietos laiku, o policijos išminuotojai per patikrą sprogmenų neaptiko, sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, nes neturėjo įgaliojimų viešai komentuoti šio klausimo.
„Finnair“ pranešė, kad du jos skrydžiai, įskaitant Romoje nusileidusį lėktuvą, sulaukė „nepagrįstų melagingų grasinimų susprogdinti“. Reisu AY1761 skridusiame lėktuve nieko pavojingo nerasta, todėl buvo numatyta, kad jis išskris atgal į Helsinkį.
Kitas „Jettime“ vykdytas skrydis iš Helsinkio į Vieną saugiai pasiekė paskirties vietą. „Finnair“ teigimu, manoma, kad po patikros lėktuvas galės grįžti prie įprastų skrydžių.
Oro bendrovės pranešė apie nekonkrečius grasinimus
Graikijos oro bendrovė „Aegean Airlines“ ketvirtadienį patvirtino, kad du jos skrydžiai – vienas iš Salonikų į Milaną, kitas iš Atėnų į Vieną – sulaukė grasinimų susprogdinti, kurie vėliau pasirodė esantys melagingi.
Bendrovė pranešė, kad buvo įgyvendintos visos saugumo procedūros, o patvirtinus, kad grasinimai buvo nepagrįsti, lėktuvai išskrido iš Milano ir Vienos.
Čekijos policija pranešė, kad keturiuose kituose Prahoje nusileidusiuose lėktuvuose, sulaukusiuose grasinimų susprogdinti, per patikras nieko įtartino nerasta. Pareigūnai nenurodė, iš kur šie lėktuvai atskrido, ir pažymėjo, kad atsargumo priemonių buvo imtasi, nors grasinimai nelaikyti patikimais.
Lenkijos oro bendrovės LOT lėktuvas, skridęs iš Varšuvos į Briuselį, pasiekė paskirties vietą, kur per patikrą neaptikta jokių pavojingų ar įtartinų objektų, pranešė bendrovė.
Oro bendrovės „Wizz Air“ lėktuvas, skridęs iš Milano į Bukareštą, po grasinimo susprogdinti saugiai nusileido Rumunijos sostinėje, pranešė oro uosto atstovas spaudai Teo Postelnicu. Per patikras jokio pavojaus nenustatyta, o oro eismas toliau vyko pagal tvarkaraštį.
Į Varšuvą skridęs lėktuvas nusileido Vienoje po to, kai Lenkijos valdžios institucijos elektroniniu paštu gavo nekonkretų grasinimą, sakė Žemutinės Austrijos federalinės žemės policijos atstovas spaudai Stefanas Loidlas. Nieko pavojingo nerasta, todėl lėktuvas tęsė skrydį į Varšuvą.
Pasak jo, Vienos oro uostas taip pat sulaukė nekonkretaus grasinimo dėl dar keturių skrydžių, kurių jis neįvardijo, tačiau oro uosto veikla nebuvo sutrikdyta.
Ketvirtadienio rytą Lenkijos valdžios institucijos patikrino iš Varšuvos į Paryžių turėjusį išskristi LOT lėktuvą po to, kai Varšuvos Šopeno oro uoste buvo gautas pranešimas apie galimą pavojų, sakė oro uosto atstovas spaudai Piotras Rudzkis. Galiausiai jokio pavojaus nenustatyta. Kol buvo atliekamos įprastos saugumo procedūros, vienas Šopeno oro uosto kilimo ir tūpimo takas buvo laikinai uždarytas.
Trys oro bendrovės „Ryanair“ lėktuvai, skridę į Bulgarijos sostinę Sofiją, dėl grasinimų susprogdinti buvo priversti skubiai leistis.
Du lėktuvai – vienas iš Danijos sostinės Kopenhagos, kitas iš Madrido – saugiai nusileido Sofijos Vasilo Levskio oro uoste, žurnalistams pranešė oro uosto pareigūnai.
Trečiasis į Sofiją skridęs lėktuvas, pakilęs iš Londono Stanstedo oro uosto, buvo nukreiptas į Plovdivą, antrą pagal dydį Bulgarijos miestą, kur saugiai nusileido, sakė Plovdivo oro uosto generalinis direktorius Krasimiras Peševas.
Bulgarijos gynybos ministerija pranešė, kad visus tris lėktuvus, skubiai nusileidusius Sofijoje ir Plovdive, Bulgarijos oro erdvėje lydėjo naikintuvai.
Melagingi grasinimai skrydžius trikdė ir anksčiau šią savaitę
Pareigūnų teigimu, anksčiau šią savaitę keli skrydžiai Europoje taip pat sulaukė melagingų grasinimų susprogdinti lėktuvus. Dėl jų teko atlikti saugumo patikras, nukreipti lėktuvus į kitus oro uostus, o vienu atveju orlaivį iki nusileidimo lydėjo Italijos karinių oro pajėgų lėktuvai.
Tarp paveiktų skrydžių buvo Lenkijos oro bendrovės LOT, „Scandinavian Airlines“, „Wizz Air“ ir „Ryanair“ reisai. Šie melagingi grasinimai pasirodė po to, kai į Bulgariją skridęs lėktuvas, skrydžio metu gavus panašų grasinimą, buvo nukreiptas į Vengriją. Per incidentą niekas nenukentėjo.
Lietuvos ir Vengrijos ministrai neskuba pranešimų apie bombas lėktuvuose vadinti koordinuota ataka
Lietuvos ir Vengrijos užsienio reikalų ministrai virtinės melagingų pranešimų apie bombas Europos lėktuvuose bei kibernetinių atakų prieš šaldytuvus nenori vadinti koordinuota ataka, ragina palaukti žvalgybos vertinimų.
„Kaip ir visais kitais atvejais mes turime sulaukti aiškių indikacijų ir duomenų apie šaltinius, apie tai, kas tai organizavo, vykdė, kad galėtume atribuciją susieti su viena ar kita valstybe, jeigu tai yra valstybė, ir tik tada imtis veiksmų“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys.
Jam antrino Vilniuje viešinti Vengrijos ministrė Anita Orban.
„Turime būti pasirengę, o mūsų tarnybos turi bendradarbiauti. Pirmiausia reikia nustatyti šaltinį, kaltės priskyrimas gali įvykti tik tada, kai esame 100 procentų įsitikinę, kas stovi už bet kokios kenkėjiškos veiklos“, – teigė ji.
Pranešimai apie sprogmenis ketvirtadienį sutrikdė keliolika skrydžių Europoje. Kelis lėktuvus lydėjo naikintuvai, o bent du skrydžiai buvo nukreipti kitur.
ES pareiškė, kad kol kas neaišku, ar pranešimai yra tarpusavyje susiję, ir pabrėžė atidžiai stebinti įvykius kartu su nacionalinėmis institucijomis.
Tai buvo jau trečia diena šią savaitę, kai grasinimai susprogdinti bombas trikdė oro eismą virš žemyno. Antradienį tokie pranešimai palietė apie dešimt skrydžių.
„Esu įsitikinęs, kad mūsų tarnybos greitai pateiks išvadas ir tada galėsime įvertinti. Jeigu tai yra bendros plačios kampanijos, skirtos sukelti įtampą mūsų visuomenėje, terorizuoti mūsų visuomenės dalį, tai atitinkamai turėsime kolektyviai ir elgtis“, – pabrėžė K. Budrys.
Taip pat dar šią savaitę prekybos centrai Belgijoje, Estijoje, Suomijoje, Airijoje, Italijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Portugalijoje ir Švedijoje pranešė apie šaldymo sistemų sutrikimus. Praėjusį mėnesį didelį išpuolį patyrė Prancūzija.
Atsakomybę už atakas prisiėmė prorusiškos programišių grupuotės, tačiau pats Kremlius įtarimus dėl Maskvos vaidmens pavadino absurdiškais.
Vakarų šalys kaltina Rusiją nuolatiniais kibernetiniais išpuoliais – ši tendencija sustiprėjo nuo tada, kai Maskva 2022 metais pradėjo visapusišką puolimą prieš Ukrainą.
A. Orban teigimu, tokie incidentai rodo, jog privalu didinti finansinius bei žmogiškuosius išteklius Europos šalių apsaugai užtikrinti.
„Pavojai ir grėsmės kyla iš įvairių šaltinių, iš daug daugiau pusių nei anksčiau, todėl turime sugebėti apsaugoti savo visuomenes tiek fiziškai, tiek skaitmeninėje erdvėje“, – pabrėžė ministrė.
(be temos)