Europa raginama atliekas perdirbti, o ne deginti

Praėjusią savaitę EK pateikė išankstinius perspėjimus 14-ai bendrijos narių, atsiliekančių komunalinių atliekų perdirbimo srityje bei pasiūlymus, kurių šalys galėtų imtis, norėdamos pagerinti situaciją, pranešė „Žinių radijas".

Tarp šalių, kurioms kyla rizika iki 2020 metų nepasiekti 50 proc. komunalinių atliekų perdirbimo tikslo, įvardytos - Bulgarija, Estija, Graikija, Ispanija, Kipras, Kroatija, Latvija, Lenkija, Malta, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Suomija ir Vengrija.

Pasak EK Aplinkos generalinio direktorato direktoriaus žaliajai ekonomikai Kęstučio Sadausko, tai, kad Lietuva sąraše nepaminėta ne tik dėl komunalinių, bet ir elektroninių ar pavojingųjų atliekų bei jų laidojimo sąvartynuose, yra geras ženklas.

„Estija taip pat labai mažai šalina sąvartynuose, tačiau jos problema dėl perdirbimo yra ta dilema, su kuria Lietuva tik dabar susiduria, tai yra - deginimas. Estija yra prisistačiusi didžiulių deginimo pajėgumų ir būtent dėl jų ji negali perdirbti tiek atliekų, kiek yra numatyta 2020 metų tiksluose", - „Žinių radijui" sakė K. Sadauskas.

Šiuo metu Lietuvoje jau veikia viena atliekų deginimo jėgainė Klaipėdoje. Dar dvi planuojamos statyti Vilniuje ir Kaune. Visos trys jėgainės per metus galės sudeginti 615 tūkst. tonų atliekų.

Europos Sąjungos šalys šiuo metu perdirba tik apie 44 proc. atliekų. Visai ES galiojanti atliekų tvarkymo direktyva įpareigoja bendrijos šalis iki 2020 metų perdirbti 50 proc. komunalinių atliekų. Naujai patvirtinti ambicingi žiedinės ekonomikos tikslai pareikalaus dar labiau padidinti perdirbimo apimtis - iki 2025 m. turės būti perdirbama 55 proc., iki 2030 - 60 proc., o iki 2035 m. - 65 proc. komunalinių atliekų.

K. Sadauskas atkreipė dėmesį į tai, kad nors 2020 metams numatytą 50 proc. komunalinių atliekų perdirbimo tikslą pasieks nemažai valstybių, tačiau tai nulemia ir skirtingi apskaitos būdai.

„Gana nesunku yra pasiekti tuos tikslus, nors realybėje perdirbimas yra gerokai mažesnis. Bet dabar, pagal peržiūrėtas direktyvas ir tuos naujus tikslus nuo 2020, 2025, 2030 bei 2035 metų, skaičiavimas bus gerokai griežtesnis ir bus skaičiuojama tiktai tai, kas yra realiai perdirbama", - pažymėjo K. Sadauskas.

Aplinkos apsaugos agentūros skelbiamais 2016-ųjų metų duomenimis, Lietuvoje beveik dvigubai sumažėjo sąvartynuose šalinamų atliekų kiekiai. 2016-aisiais į juos išvežta vos 380 tūkst. tonų, kai 2015 metais buvo pašalinta per 700 tūkst. tonų.

Dar 220 tūkst. tonų atliekų pernai buvo sudegintos energijai gauti, o 610 tūkst. tonų arba beveik 50 proc. viso komunalinių atliekų srauto - perdirbtos ir sukompostuotos. Duomenų už 2017 m. Aplinkos apsaugos agentūra dar nėra pateikusi.