JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį prognozavo „labai didelį“ susitarimą su Rusija, apimantį ne tik Ukrainą, bet ir „visą Europą“. Šie jo pareiškimai veikiausiai vėl pakurstys nuogąstavimus dėl Vašingtono posūkio Kremliaus link.
Tuo metu JAV lyderio pasiuntinys ir žentas Jaredas Kushneris (Džaredas Kušneris), tarpininkausiantis kitą savaitę Abu Dabyje vyksiančiose Ukrainos ir Rusijos derybose, pareiškė, kad Vašingtonas dirba prie „platesnės Europos saugumo architektūros, kuri galėtų padėti sudaryti sąlygas ilgalaikei taikai“.
Šis pasiūlymas sukėlė nerimą JAV sąjungininkams Europoje, kurie jau seniai atmeta Rusijos prezidento Vladimiro Putino siekį iš esmės pertvarkyti Europos saugumo tvarką.
„Mes jau turime suformuotą Europos saugumo architektūrą“, – žurnalistams Varšuvoje sakė Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Kaja Kallas (Kaja Kalas).
„Problema tebėra ta, kad Rusija nuolat pažeidžia sutartis, kuriomis ji grindžiama. 2021 metais NATO nekėlė jokios grėsmės Rusijai ir šiuo metu taip pat nekelia jokios grėsmės Rusijai. Putinas neturi veto teisės Europos saugumo klausimais“, – pažymėjo ji.
K. Kallas pridūrė, kad „norint įgyvendinti bet kokį susitarimą, būtina, kad Europos Sąjunga būtų jo dalis“.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) jai antrino, sakydamas, kad „susitarimas dėl Ukrainos ir Europos ateities, sudarytas virš mūsų galvų, būtų ne tik neprotingas. Tai iš tikrųjų neįmanoma.“
Tuo metu Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha tvirtino, kad Maskva „negali būti Europos žemyno saugumo garantas“.
„Turime kalbėti apie tai, kaip apsisaugoti nuo Rusijos, o ne kalbėtis su rusais apie įtakos sferas Europoje“, – sakė jis.
„Visų pusių susirūpinimas“
Jungtinės Valstijos, kurių taikos pastangos ne vieną mėnesį buvo įstrigusios, pastarosiomis savaitėmis vėl ėmėsi veiksmų, siekdamos karo Ukrainoje užbaigimo.
Artėjant deryboms Abu Dabyje, Vašingtono atstovai šią savaitę Briuselyje susitiko su NATO, ES ir pagrindinių Europos valstybių pareigūnais ir dvi dienas dalyvavo susitikimuose.
Vaizdo ryšiu Briuselio derybose dalyvavęs J. Kushneris vėliau parašė, kad JAV dirba prie „platesnės Europos saugumo architektūros, kuri galėtų padėti sudaryti sąlygas ilgalaikei taikai“.
J. Kushneris nurodė, kad Vašingtono „tikslas – sukurti praktinius susitarimus, atliepiančius visų pusių susirūpinimą dėl saugumo“.
Jis pabrėžė, kad „bet kokie susitarimai privalo visapusiškai gerbti kiekvienos valstybės suverenitetą, teritorinį vientisumą ir nepriklausomą sprendimų priėmimą“, ir teigė, jog NATO „išliks svarbiausia Europos kolektyvinės gynybos ašimi“.
Prieš pradėdamas karą Ukrainoje 2022 metais, Kremlius pateikė NATO ultimatumą, kuriame, be kita ko, reikalauta išvesti Aljanso karius iš Rytų Europos.
Vakarų karinis aljansas šį reikalavimą atmetė.
ES atstovė spaudai anksčiau penktadienį pareiškė, kad, nepaisant D. Trumpo teiginių, taikai Ukrainoje pasiekti dar reikia daug nuveikti, o Europos blokas pats spręs dėl savo saugumo klausimų.
Tuo metu NATO atstovė spaudai pareiškė, kad Ukrainos sąjungininkai siekia „teisingos ir tvarios“ karo pabaigos.
Europa jau ilgą laiką siekia didesnio vaidmens JAV vadovaujamose pastangose nutraukti kovos veiksmus.
J. Kushneris sakė, kad Vašingtonas Abu Dabio derybų kuluaruose „glaudžiai konsultuosis su partneriais Europoje“ ir, „jei bus pasiekta pažanga, sieks pereiti prie platesnio daugiašalio formato, kuriame jie tiesiogiai dalyvautų“.
Naujausi komentarai