Estijoje rengiamasi galimiems V. Putino ir D. Trumpo vizitams 2020-aisiais

„Nors Rusijos ir JAV prezidentai... kol kas oficialiai nepatvirtino savo vizitų Estijoje ateinančiais metais, Estijos žinybos iš anksto pradėjo rengtis šių dviejų valstybių, darančių didžiausią įtaką Estijos užsienio politikai, vadovų apsilankymui“, – antradienį pranešė Estijos transliuotojo ERR portalas.

Talinas numato, kad V. Putinas Estijoje gali apsilankyti kitų metų vasarą, per VIII pasaulinį finougrų tautų kongresą. Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid Rusijos lyderį dalyvauti šiame metiniame renginyje žodžiu pakvietė per susitikimą su juo Maskvoje 2019 metų pavasarį, o spalio mėnesį Kremliui buvo nusiųstas oficialus kvietimas. Dalyvauti kongrese taip pat pakviesti Suomijos ir Vengrijos prezidentai Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) ir Janosas Aderas (Janošas Aderas).

JAV prezidentas D. Trumpas Estijoje galėtų apsilankyti per birželį Taline įvyksiantį Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimą. Pasak šaltinių estų ministerijose, Jungtinėms Valstijoms tai yra „prioritetinis projektas“, jos jį mato „kaip naują impulsą europiniams santykiams“, ir Estija turi „didelių lūkesčių“ dėl šio susitikimo.

Naujienų agentūros „Interfax“ paprašytas pakomentuoti 2020 metų birželį Taline rengiamą Trijų jūrų iniciatyvos valstybių viršūnių susitikimą, Rusijos ambasadorius Estijoje Aleksandras Petrovas sakė, kad „čia svarbu matyti šios iniciatyvos kryptį“.

„Mes pasirengę bendrauti su visomis savo kaimynėmis Europoje, jeigu jų pastangos nėra nukreiptos į Rusijos izoliaciją, tam tikro, kaip anksčiau vadinta, „sanitarinio kordono“ sukūrimą“, – pažymėjo A. Petrovas.

Pasiuntinys pabrėžė: „Mes atviri bendradarbiavimui ir norime, kad su tokia pačia nuotaika kalbėtųsi ir mūsų partneriai Europoje.“

Trijų jūrų iniciatyva, kuria siekiama transporto, energetikos ir kitomis jungtimis sujungti Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūrų regionus, yra neformali 12 centrinės Europos šalių bendradarbiavimo platforma. Ją 2015 metais pasiūlė Lenkija ir Kroatija.

Iniciatyva numato tris pagrindines prioritetines sritis – tarpusavio saitų stiprinimą energetikos, transporto ir skaitmeniniame sektoriuose.

Iniciatyvos dalyvės yra Lenkija, Kroatija, Lietuva, Latvija, Estija, Čekija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija, Rumunija, Bulgarija ir Austrija.