„Estijos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybos motto yra „Vienybė per balansą“. Pirmininkavimo metu pagrindiniai prioritetai yra bendroji rinkas ir skaitmeninės rinka. Estijai ypač svarbi tema yra laisvas duomenų keitimasis, todėl bus kalbama ir apie tai“, - žurnalistams ketvirtadienį sakė Estijos vyriausybės ES reikalų vadovas Klenas Jaarats (Klenas Jeratsas).

Anot jo, papildomi pirmininkavimo prioritetai bus saugumas ir gynyba, migracija bei žiedinės ekonomikos plėtra. Jis dar pridūrė, kad Estija mąsto, jog reikia iš anksto galvoti ir apie ES ateitį po Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš bendrijos 2019 metais.

Estijos ekonomikos reikalų ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas Siimas Sikkutas (Symas Sikutas) žurnalistams kalbėjo, kad ES skaitmeninė bendroji rinka Estijai yra svarbi, nes per ją maža šalis gali atrodyti žymiai didesnė pasaulyje.

„Estija daro dalykus skaitmeniniu būdu Kodėl? Labai paprasta - mes tiesiog esame maži, todėl darant dalykus skaitmeniniu būdu leidžia mums būti žymiai didesniems. Pirmiausia, simboliškai, nes užimame nedidelė vietą pasaulyje, bet taip pat ir tikrąją to žodžio prasme per e-rezidenciją“, - teigė S.Sikkutas.

E-rezidencija yra Estijos skaitmeninė programa, per kurią kitose šalyse gyvenantys žmonės nuotoliniu būdu gali užsiregistruoti Estijoje ir čia įkurti verslą. Šiuo metu šioje programoje yra užsiregistravę 21,2 tūkst. rezidentų, kurie yra įkūrę 3,3 tūkst. įmonių.

Estija oficialiai ES tarybai pusę metų pradės pirmininkauti nuo liepos 1 dienos. Antrąjį 2017 metų pusmetį pirmininkauti ES Tarybai turėjo Jungtinė Karalystė, tačiau jos žmonėms pernai nusprendus, jog šalis turi trauktis iš ES, buvo nuspręsta Estijos pirmininkavimą paankstinti pusmečiu. Estija pirmininkavimą ES Tarybai perima iš Maltos.

Nors dauguma sprendimų bus priimami derybose Briuselyje, didesnio dėmesio sulauks ir Talinas - pirmininkavimo metu vyks daugiau nei 200 ekspertinio lygio susitikimų. Taip pat keliolika susitikimų vyks ir ministrų lygmenyje.

Pirmininkavimo pradžiai pažymėti Estija ketvirtadienį vakare rengia atidarymo ceremoniją. Joje kalbės į šalį atvykstantis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas-Klodas Junkeris).

Šešis mėnesius Estija bus atsakinga už ES Tarybos, į kurią renkasi visų šalių atstovai, veiklą, atstovaus šiai institucijai derybose su Europos Komisija ir Europos Parlamentu bei pristatys ES poziciją santykiuose su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis.

Estija patvirtino valstybės saugumo stiprinimo planą

Estijos vyriausybė ketvirtadienį patvirtino valstybės saugumo stiprinimo planą 2017–2026 metams, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas valstybės gynybai nuo grėsmės iš užsienio.

„Valstybės gynimas neapsiriboja tik karine gynyba. Tiek pat svarbūs yra greitas policijos reagavimas, valstybės sienų apsauga, ryšių ir energetikos, kibernetinės erdvės saugumas, stipri diplomatija ir geras bendradarbiavimas su sąjungininkais“, – vyriausybės spaudos tarnyba savo pranešime cituoja ministrą pirmininką Juri Ratą (Jūrį Ratą).

Pasak jo, Estija tęsia savo gynybinių pajėgumų stiprinimą.

„Mes padidinsime manevringų šarvuotųjų pajėgų pajėgumus tiek pėstininkų kovos mašinomis, tiek savaeigiais artilerijos pabūklais, visiškai užbaigsime dviejų brigadų formavimą. Padidinsime gynybos pajėgų šaudmenų atsargas“, – kalbėjo premjeras.

Premjeras taip pat pažadėjo stiprinti karinių pajėgų žvalgybos pajėgumus, sukurti Ginkluotųjų pajėgų kibernetinio saugumo padalinius, pagerinti galimybes atremti kibernetines atakas.

„Ateityje ypatingą dėmesį skirsime galimybei teikti gyvybiškai svarbias paslaugas krizės atveju. Taip pat padidinsime valstybinių institucijų galimybes dirbti rimtų ir ilgalaikių krizių sąlygomis“, – sakė J.Ratas.

Pasak premjero, bus sustiprinta policijos, pasienio tarnybos ir saugumo policijos parengtis ginti konstitucinę tvarką.

Ši valstybės gynybos programa apima 10 metų laikotarpį, tačiau bus kas ketverius metus peržiūrima.