- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Briuselis trečiadienį pareikalavo, kad Europos Sąjungos gynybos ministrai išsamiai paaiškintų, kokią karinę paramą jų šalys teikia Ukrainai, Kyjivo pajėgoms stengiantis atremti didesnę Rusijos ugnies galią.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) sakė, kad Briuselyje susirinkusių ministrų prašoma „tiksliai pristatyti, ką jie padarė, ką daro ir ką planuoja daryti“ dėl Ukrainos apginklavimo.
„Susitikimo tikslas yra būtent toks – aiškiai suprasti padėtį ir įsipareigojimus“, – žurnalistams sakė J. Borrellis.
„Ukrainiečiams reikia daugiau šaudmenų. Yra didelis disbalansas tarp vienos ir kitos pusės ugnies pajėgumų“, – pridūrė jis.
Nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Europos šalys buvo vienos iš pagrindinių ginklų Ukrainai tiekėjų.
Vis dėlto 27 šalių blokui greičiausiai nepavyks įgyvendinti pernai kovą duoto bendro pažado per metus nusiųsti Kyjivui 1 mln. artilerijos sviedinių.
Likus mėnesiui iki nustatyto termino, ES duomenys rodo, kad iki šiol bloko narės suteikė gerokai mažiau nei pusę pažadėtų sviedinių.
Kai kurie daro daugiau. Kai kurie daro daugiau, bet nedaro to atvirai.
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras (Hanas Pevkuras) sakė norintis, kad būtų pasiektas sutarimas, pagal kurį iki šių metų pabaigos ES surinktų bent jau žadėtą milijoną arba daugiau artilerijos sviedinių.
Diskusijos dėl ES karinės paramos Ukrainai persikels į ketvirtadienį vyksiantį Europos vadovų susitikimą. Jame daugiausia dėmesio bus skiriama Vengrijos blokuojamai 50 mlrd. eurų biudžetinei paramai Kyjivui.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas), kurio šalis yra didžiausia pagalbos Ukrainai teikėja Europoje, paragino kitas bloko nares labiau padėti Kyjivui.
Buvo pareikšti kaltinimai, kad pagrindinės ES ekonomikos, tokios kaip Prancūzija, Italija ir Ispanija, nepakankamai padeda apginkluoti Ukrainą.
Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren (Kaisa Olongren) sakė, kad trečiadienį bus siekiama išsiaiškinti, ar visos šalys deda visas pastangas.
„Kai kurie daro daugiau. Kai kurie daro daugiau, bet nedaro to atvirai“, – sakė ji.
Šiuo metu ES diskutuoja dėl centrinio fondo, kuris naudojamas Kyjivo ginklų išlaidoms padengti, pertvarkymo.
J. Borrellio diplomatinė tarnyba siekia, kad fondui būtų skirti papildomi penki milijardai eurų, tačiau Vokietija tvirtina, kad įnašai turėtų būti subalansuoti su dvišale pagalba.
ES siekia, kad šalys narės labiau prisidėtų prie pagalbos Ukrainai, kilus abejonėms dėl karinės paramos iš Jungtinių Valstijų – didžiausios Ukrainos rėmėjos.
Artėjant galimam buvusio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sugrįžimui į Baltuosius rūmus po lapkritį įvyksiančių rinkimų, sustiprėjo raginimai Europai stiprinti gynybą.
ES ėmėsi didelių pastangų stiprinti savo gynybos pramonę Rusijos agresijos akivaizdoje.
Tačiau ginklų gamintojai vis dar stengiasi didinti pajėgumus ir teigia, kad vyriausybės turi sudaryti ilgalaikes sutartis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Moldova atskleidė „precedento neturintį“ prorusiškų balsų pirkimą
Ketvirtadienį Moldovos policija surengė reidus 25 vietose, išsiaiškinusi, kad Moldovos piliečiams iš Rusijos buvo pervesta mažiausiai 15 mln. JAV dolerių siekiant paveikti šį mėnesį vyksiančius prezidento rinkimus, š...
-
Balioninė beždžionė už stulbinančią kainą: ar ji verta milijonų?
Balioninė beždžionė praskaidrins net ir darganotą, koks būdingas Anglijai, rudens rytą. Didžiulė tarsi iš baliono susukta skulptūra eksponuojama Londone, Šv. Jokūbo aikštėje. ...
-
Naujasis NATO vadovas M. Rutte lankosi Kyjive
Naujasis NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ketvirtadienį lankosi Kyjive, informuoja naujienų agentūros AFP žurnalistai. ...
-
NKVC: žinia apie sulaikytus Ukrainos žvalgybos darbuotojus siekiama diskredituoti Lietuvą4
Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) ketvirtadienį provokacija pavadino žinią apie Kaliningrado srityje sulaikytus du sieną iš Lietuvos bandžiusius kirsti Ukrainos karinės žvalgybos darbuotojus. ...
-
J. Bidenas ir K. Harris lankėsi audros „Helene“ nuniokotose valstijose
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį iš arti pamatė katastrofiškus uragano „Helene“ padarinius, o viceprezidentė Kamala Harris nukentėjusioms šeimoms dalijo maisto davinius. ...
-
Popiežiaus pradėtuose debatuose apie reformas moterų įšventinimo klausimas atmetamas2
Popiežius Pranciškus trečiadienį pradėjo antrą savo reformų projekto etapą, aktyvistams vis garsiau raginant skirti moterims daugiau atsakingų pareigų. ...
-
Nepaisant prezidentės pasipriešinimo, Sakartvelas priėmė prieš LGBTIQ nukreiptą įstatymą10
Sakartvelo parlamento pirmininkas ketvirtadienį pasirašė įstatymo projektą, kurį teisių gynimo grupės ir Europos Sąjunga pasmerkė kaip ribojantį LGBTIQ žmonių teises. ...
-
Ar dirbtinis intelektas kada nors laimės Nobelio premiją?7
Dirbtinis intelektas (DI) jau dabar keičia įvairias pramonės šakas – nuo bankininkystės ir finansų iki kino ir žurnalistikos, o mokslininkai tyrinėja, kaip DI gali sukelti revoliuciją jų srityse ar net laimėti Nobelio premiją. ...
-
Kremlius spjovė į Berlyno pasiūlytą dialogą: V. Putinas ir O. Scholzas neturi apie ką kalbėtis
Kremlius šaltai reagavo į spėliones apie galimą pokalbį telefonu tarp Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino. „Iš pirmo žvilgsnio bendrų temų (pokalbiui) nėra, mūsų santykiai faktiškai pas...
-
Naujoji EK darbą pradės ne anksčiau kaip gruodį
Tikimasi, kad naujos sudėties Europos Komisija pradės dirbti ne anksčiau kaip gruodžio 1 dieną, nes Europos Parlamentas būsimųjų eurokomisarų patvirtinamuosius posėdžius paskyrė lapkričio pradžioje. ...