Praėjusį mėnesį lenkų žiniasklaida pranešė, kad Lenkijos konsulatuose ir kai kuriose išorinėse bendrovėse tam tikrose šalyse veikė Šengeno vizų išdavimo asmenims iš Artimųjų Rytų ir Afrikos už kyšius sistema.

Rugsėjo 19 dieną išsiųstame laiške EK paprašė Lenkijos pateikti paaiškinimus.

Tačiau ji teigė, kad Varšuvos atsakyme liko nepateikta svarbių detalių.

„Norint atkurti pasitikėjimą, mums reikia visiško aiškumo, nes aiškumas ir pasitikėjimas neatsiejami“, – Europos Parlamente Strasbūre sakė EK pirmininkės pavaduotojas Margaritis Schinas.

Lenkijos dešinioji valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) prieš spalio 15 dieną vyksiančius rinkimus, kuriuose ji sieks trečiosios kadencijos valdžioje, susiduria su klausimais dėl įtariamos schemos.

Didėjant įtampai ES dėl migracijos, šis atvejis padidino nuogąstavimus, kad į Šengeno laisvo judėjimo zoną, kuriai priklauso daugiau kaip dvi dešimtys Europos šalių, gali kilti nelegalių atvykimų banga.

Lenkijos valdžia teigia, kad pagal šią schemą galėjo būti išduota keli šimtai vizų, ir atmeta opozicijos teiginius, kad tikrasis skaičius galėjo būti apie 250 tūkstančių.