ES komisaras: „Nord Stream 2“ projektas neatitinka ES tikslų

„Šiame kontekste mes plėtosime įvairius infrastruktūros projektus, gerinsime apsirūpinimo dujomis patikimumą bei saugumą, o šiuo požiūriu „Nord Stream 2“ nėra prioritetinis projektas“, – spaudos konferencijoje Briuselyje kalbėjo Miguelis Ariasas Canete (Migelis Arijasas Kanjetė), kurį cituoja agentūra „Interfax“.

„Mes ir toliau pasisakysime už rusiškų dujų tranzitą per Ukrainą. Jau sakėme, kad projektas „Nord Stream 2“ ne visai atitinka mūsų tikslus, nes jis nesuteikia priėjimo prie naujų tiekimo šaltinių. Be to, Europos dujų rinka yra pakankamai stipri, kad šis projektas nebūtų labai svarbus“, – sakė Europos Komisijos narys.

Jis priminė ES Trečiojo energetikos paketo reikalavimus, kurių, jo žodžiais, privalo besąlygiškai laikytis visi Europos dujų rinkos dalyviai.

„Tokie projektai kaip šis negali būti įgyvendinami teisinėje tuštumoje arba vadovaujantis tik tiekėjo taisyklėmis. Europos Komisija labai atidžiai stebės galimas iniciatyvas šioje srityje, reikalaudama gerbti esminius valdymo principus, reikalaudama transparentiškumo veikloje“, – pabrėžė M.Ariasas Canete.

Pasak jo, Europos Komisijos energetikos direktoratas nusiuntė Vokietijos priežiūros žinyboms oficialų laišką, kuriame aiškiai išdėstyti reikalavimai laikytis šių principų bei pateiktas kvietimas konsultacijoms dėl „Nord Stream 2“ projekto įgyvendinimo normų.

1224 kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream“ iš Rusijos per Baltijos jūrą iki Vokietijos pradėjo veikti prieš penkerius metus. Pagal „Nord Stream 2“ projektą planuojama iki 2019 metų pabaigos nutiesti dvi papildomas dujotiekio gijas, kurios šio jo metinį pralaidumą padidintų dukart iki 120 mlrd. kubų.

Iš pradžių „Gazprom“ planavo „Nord Stream 2“ projektą įgyventi su kartu „Engie“, OMV, „Shell“, „Uniper“ ir „Wintershall“, tačiau ryžtingas Lenkijos antimonopolinės tarnybos pasipriešinimas pernai vasarą bendros įmonės steigimui privertė Rusijos dujų monopolininko partnerius iš Europos atsitraukti.

„Nord Stream 2“ projektui priešinasi ir kai kurios kitos Europos Sąjungos narės Rytų Europoje, įskaitant Lietuvą, o Europos Komisija yra ne kartą atvirai išreiškusi abejones dėl jo suderinamumo su ES energetinio saugumo strategija.