ES kaltina Rusiją naudojant dujų eksportą kaip geopolitinį ginklą prieš Moldovą

Rusijos valstybinei milžinei „Gazprom“ smarkiai padidinus dujų kainas neturtingai Moldovai, šalis buvo priversta paskelbti ekstremaliąją padėtį.

„Matome „Gazprom“ mėginimus daryti politinį spaudimą mainais į žemesnes dujų kainas“, – po susitikimo Briuselyje su Moldovos premjere Natalia Gavrilita (Natalija Gavrilice) sakė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

„Dujos yra plataus vartojimo prekė, kuri yra perkama ir parduodama, parduodama ir perkama, bet negali būti naudojama kaip geopolitinis ginklas“, – kalbėjo jis.

Kremlius teigė, kad ginčas su Kišiniovu yra „absoliučiai komercinis“, nors nuogąstaujama, kad Maskva, spausdama energijos išteklių eksporto svertą, gali mėginti susigrąžinti Moldovą į savo įtakos sferą, N. Gavrilita po liepą įvykusių rinkimų pažadėjus plėtoti glaudesnius ryšius su Europos Sąjunga.

Krizė Moldovoje vystosi visame pasaulyje smarkiai pabrangus energijos ištekliams. Išaugusios kainos taip pat kelia rimtų problemų ES.

Tačiau J. Borrellis tvirtino, kad „kainų padidėjimas ne vien Europoje, bet ir visame pasaulyje bendra prasme nėra ginklų tiekimo pavertimo ginklu pasekmė, bet Moldovoje yra būtent taip“.

Briuselis trečiadienį pasiūlė Moldovai 60 mln. eurų pagalbą energijos krizei įveikti.

J. Borrellis šį pasiūlymą vadina „pirmuoju žingsniu“ ir teigia, kad pinigai bus skirti padėti pažeidžiamiausiems Moldovos gyventojams, o ne byrės „į „Gazprom“ kišenę“.

ES diplomatijos vadovas žadėjo pagalbą „ištekliais ir žiniomis“, kad Moldova galėtų padidinti savo energetikos veiksmingumą ir diversifikuoti išteklių tiekimą, mažinant priklausomybę nuo Rusijos.

N. Gavrilita sveikino finansinę pagalbą, bet aiškino, kad jos provakarietiška administracija „norėtų daugiau techninės pagalbos, žinių ir politinės paramos“.

Moldova iš Rusijos gauna per promaskvietišką separatistinį Padniestrės regioną, taip pat per Ukrainą.

Kišiniovas šią savaitė pasirašė su Lenkija sutartį dėl bandomojo dujų tiekimo. Vyriausybė šį žingsnį sveikino kaip „pirmąjį dujų įsigijimą iš alternatyvaus šaltinio per Moldovos istoriją“.

Moldovos dujų pirkimo sutartis su „Gazprom“ baigėsi rugsėjo pabaigoje. Spalį buvo sudarytas naujas susitarimas, bet Moldovos vyriausybė skundėsi, kad Maskva tiekia šaliai daug mažiau dujų nei įprasta.

Moldovos pareigūnai šiuo metu Sankt Peterburge mėgina susitarti su „Gazprom“ dėl naujų tiekimo sąlygų.

N. Gavrilita žurnalistams sakė, kad per tas derybas buvo pasiekta tam tikros pažangos.