„Šio teismo sprendimo EK neskųs. Energetinio solidarumo principas, numatytas Lisabonos sutarties 194 straipsnyje, yra labai svarbus Komisijai“, – sakė jis.

ESTT rugsėjį atšaukė EK sprendimą dėl „Opal“ dujotiekio pajėgumų panaudojimo, pripažindamas jį neatitinkančiu ES Trečiojo energetikos paketo reikalavimų bei pagrindinių solidarumo energetikos sektoriuje principų.

ESTT šią bylą nagrinėjo pagal Lenkijos ieškinį, prie kurio buvo prisijungusios Lietuva ir Ukraina.

2016 metų spalį EK leido „Gazprom“ išskirtinai naudotis „Opal“, padidindama Rusijos koncernui skirtą naudojimo kvotą nuo 50 proc. iki 80 proc. ir leisdama per aukcionus supirkti visą likusį vamzdyno pajėgumą.

Dėl tokio EK nuolaidžiavimo Rusijos koncernui Lenkijos valstybinė dujų bendrovė PGNiG, jos antrinė įmonė Diuseldorfe „PGNiG Supply & Trading“ ir Lenkijos vyriausybė 2016-ųjų pabaigoje kreipėsi į ESTT, pareikšdamos, jog taip buvo pažeisti Lenkijos interesai, ES normos dėl konkurencijos ir trečiųjų šalių interesų apsaugos, taip pat ES ir Ukrainos asociacijos sutarties nuostatos.

Rusijos vyriausybė ir „Gazprom“ vadovybė tokia ESTT nutartimi piktinosi bei tikėjosi, kad EK ją apskųs.

470 kilometrų ilgio 36 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas „Opal“ yra pirmojo Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio „Nord Stream 1“ pagrindinė atšaka sausumoje, nutiesta nuo Vokietijos pajūrio iki Čekijos pasienio.