Apie tai, kas įvyko Venesueloje, „Žinių radijo“ laidoje „Įvykiai ir komentarai“ kalbėjo vaizdo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas (toliau – S. M.) ir Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė (toliau – R. U.).
– Dėl viso to, kas įvyko Venesueloje, džiaugtis ar nerimauti?
– S. M.: Manau, kad tai Lietuvai yra į gera ir yra dėl ko pasidžiaugti. Jau seniai nebeturime iliuzijų dėl tarptautinės teisės, kiek ji efektyvi pasaulyje – mes matome, kas darosi.
Mes turime sąjungininką, kuris jau kelintą kartą labai aiškiai rodo, jog gali pademonstruoti savo karinę galią. Suprantu, kad D. Trumpas gali spręsti ir savo vidaus problemas: reitingus, pasitikėjimą.
Amerikoje daug nerimo, kad, apeinant Kongresą, jis gali daryti kitus žingsnius ir pasitelkti kariuomenę savo reikalams spręsti. Matome, kad V. Putino sąjungininkas yra pašalintas. Matome, kaip efektyviai operacijos yra planuojamos. Iš esmės jokios žalos ir aukų iš Amerikos pusės nėra.
Galime prisiminti Iraną, kai lygiai taip pat bombardavimas vyko tada, kai buvo išvalyta oro erdvė. Galbūt D. Trumpas, matydamas, kokia yra euforija Amerikoje, nuspręs, kad jam reikia Nobelio taikos premijos.
Jis nori pasirodyti kaip stiprus karinis lyderis, vadas, su kuriuo iš tiesų reikia derėtis. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pasakė, kad jau aišku, kas galėtų būti kitas taikinys. Aišku, aš nelyginu Rusijos su Venesuela, bet kai krenta vienas diktatorius, jau yra kuo pasidžiaugti.
Girdėjau D. Trumpo pareiškimus, kad tai gali būti ne paskutinė Pietų Amerikos valstybė, kur kažkas panašaus galėtų vykti.
Girdėjau D. Trumpo pareiškimus, kad tai gali būti ne paskutinė Pietų Amerikos valstybė, kur kažkas panašaus galėtų vykti.
Aišku, lygiai taip pat tenka girdėti Danijos premjerės pareiškimus apie Grenlandiją, kai visi supranta, kad nežinai, ko toliau tikėtis. Bet galbūt toks strateginis neapibrėžtumas Lietuvai tikrai nėra blogai. Manau, kad D. Trumpas šį atvejį išnaudos kaip kietesnę poziciją, kalbėdamasis su Rusija.
– Amerikos rinkimų rezultatą nemaža dalimi lemia galono kaina. D. Trumpas žino, kad Venesuela yra turtingiausia pagal naftos resursus šalis, turinti daugiau nei 30 mlrd. barelių – lenkia Saudo Arabiją, Rusiją, Iraną ir kitus. Ar nemanote, kad panašus scenarijus gali būti pakartotas ir kitose šalyse?
– R. U.: Net ir Lotynų Amerikos ekspertai šiuo metu vis dar yra ne atsakymų, o klausimų formulavimo etape. Tikriausiai žinote apie prognostinius metodus, kuriais reikia identifikuoti tuos kintamuosius.
Šiandien didžiausia problema ta, kad ne viską žinome apie tuos kintamuosius ir ne iki galo žinome tų kintamųjų aibę. Ne visus juos galime matyti. Aš jau nekalbu apie tų kintamųjų galimas konfigūracijas.
Pasakyti šiandien, kas yra kas ir kaip čia bus, yra arba labai drąsu, arba galbūt kažkiek naivu. Manau, kad šiandien yra būtent tas klausimų formulavimo etapas, kurio metu svarbu suvokti, kaip D. Trumpas žiūri į skirtingus regionus.
Panašu, kad į Lotynų Ameriką jis žiūri kaip į savo tam tikrą kiemą, ir dėl to daryti paralelių su Europa irgi negalime, nes iki galo D. Trumpo santykio su Europa mes taip pat negalime apibrėžti.
Taip pat, diskutuodami, neišvengiamai ateiname prie tarptautinės teisės. Akivaizdu, kad Rusija ją seniai išmetė į šiukšlių dėžę. Bet mūsų strateginis partneris, panašu, šiandien irgi nelabai suka galvą dėl to.
Tas mūsų „blogiukų“ apibrėžimas sutampa. N. Maduro niekas nepavadintų nei teisėtu, nei legitimiu vadovu, žinant, ką jis padarė su šalimi. Bet kas bus, kai nesutaps interesų apibrėžimas? Kyla klausimas dėl teisės pačioje JAV. Nėra atsakymo, ar Kongresas turėjo tarti savo žodį, ar neturėjo. Iš kitos pusės, teistas prezidentas nusprendė nuteisti kitą – kad ir nelegitimų prezidentą.
Tas mūsų „blogiukų“ apibrėžimas sutampa. N. Maduro niekas nepavadintų nei teisėtu, nei legitimiu vadovu, žinant, ką jis padarė su šalimi. Bet kas bus, kai nesutaps interesų apibrėžimas?
Dar yra klausimų dėl tam tikrų dvigubų standartų. Ar mes atsakėme į klausimą, kaip jis žiūri į tuos autoritarus? Vieną jis pagrobė iš jo šalies, o kitą vadina šauniu prezidentu, nors jis mus terorizuoja emigrantais, kontrabanda. Jei būtume su daug ginklų ir stipria kariuomene, tai galėtume nuskristi į Minską ir pasiimti A. Lukašenką.
– Ar įmanoma įvertinti šios karinės operacijos pasekmes?
– S. M.: Jei sakome, kad N. Maduro yra kartelio vadas ir nepripažintas prezidentas, tai kaip viceprezidentė gali būti pripažinta? Ji lankosi Maskvoje ir ten laukia politinio užnugario, kai pats N. Maduro prieš kelias dienas pareiškė visišką Kremliaus palaikymą.
Mes matome, kaip veikia JAV karinė žvalgyba. Mes jau matėme, kaip V. Putinas Ukrainoje stengėsi pakeisti valdžią, tačiau JAV to nereikėjo – užteko pakelti beveik 150 karinių lėktuvų. Man tai sako, kad JAV, kaip karinė galia, yra labai stipri. Aišku, galime pasižiūrėti, kas darysis toliau. Netgi kalbant apie tą pačią Europą, D. Trumpui ji yra svarbi.
Mes jau matėme, kaip V. Putinas Ukrainoje stengėsi pakeisti valdžią, tačiau JAV to nereikėjo – užteko pakelti beveik 150 karinių lėktuvų.
Žiūrint į D. Trumpo charakterį, matosi, kad jam labai svarbūs diktatoriai – galbūt net pats toks jaučiasi. Kita vertus, manau, kad ateityje matysime jo kiek ramesnę politiką, kai demokratų Kongrese bus daugiau.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)
(be temos)