Anksčiau per debatus parlamente gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas teigė, kad pasitraukimas yra būtinas regiono saugumui, atsižvelgiant į padėtį, susijusią su Rusijos agresija prieš Ukrainą.

„Lenkija negali būti suvaržyta kokiu nors būdu, kuris trukdytų ginti mūsų tėvynę“, – sakė jis parlamentarams.

Birželį A. Duda sakė, kad Lenkijos pasitraukimas iš sutarties būtų „racionalus žingsnis“ dėl „blogėjančios saugumo padėties, kurią lėmė Rusijos invazija į Ukrainą“, bei „grėsmės Lenkijai“.

1997 m. Konvenciją dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo bei jų sunaikinimo Lenkija pasirašė tais pačiais metais, ratifikavo tik 2012-aisiais. Sutarties tikslas buvo pašalinti priešpėstines minas iš karinių arsenalų visame pasaulyje, nes jos kelia pavojų civiliams dar ilgai po konfliktų pabaigos.

Lenkijos gynybos ministerija ir kariuomenės pareigūnai sutaria, kad priešpėstinės minos yra labai svarbus šalies gynybos pajėgumų stiprinimo komponentas, atsižvelgiant į Rusijos keliamą grėsmę.

Pastaraisiais mėnesiais beveik visos su Rusija besiribojančios Europos valstybės, įskaitant Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, taip pat Ukrainą, pasitraukė iš sutarties arba rengiasi tai padaryti.