Šį mėnesį Pekinas paskelbė griežtus apribojimus retųjų žemių pramonei, o tai paskatino D. Trumpą pagrasinti atsakomaisiais 100 proc. muitais importui iš Kinijos.

D. Trumpas Malaizijos sostinėje Kvala Lumpūre dalyvauja Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) aukščiausiojo lygio susitikime, prieš ketvirtadienį įvyksiantį susitikimą su Kinijos vadovu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu).

Pagal naująjį JAV ir Malaizijos susitarimą Kvala Lumpūras įsipareigojo „susilaikyti nuo svarbiausių naudingųjų iškasenų eksporto į JAV draudimo ar kvotų nustatymo“, o Vašingtonas sutiko oficialiai įteisinti 19 proc. tarifą Malaizijos prekėms.

„Malaizija įsipareigojo užtikrinti, kad JAV bendrovėms parduodamiems retųjų žemių mineralams nebūtų taikomi jokie apribojimai“, – sakoma bendrame Baltųjų rūmų pareiškime.

Malaizija taip pat pažadėjo bendradarbiaudama su JAV įmonėmis paspartinti savo ypatingos svarbos iškasenų sektoriaus plėtrą, įskaitant veiklos licencijų pratęsimą siekiant padidinti gamybos pajėgumus.

JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeras (Džeimisonas Griras) teigė, kad pagal šį susitarimą investicijos ir prekyba ypatingos svarbos iškasenomis taps kuo laisvesnės ir kuo atsparesnės.

„Gyvename pasaulyje, kuriame šių svarbiausių iškasenų turėjimas yra svarbus mūsų gamybai, technologijoms ir ekonomikai“, – pasirašydamas sutartį sakė J. Greeras.

„Labai svarbu, kad bendradarbiautume vieni su kitais kaip norintys partneriai, siekdami užtikrinti, kad mūsų tiekimo grandinės būtų sklandžios“, – tvirtino jis.

2023 metais Malaizija teigė, kad turi apie 16,2 mln. tonų neišnaudotų retųjų žemių mineralų atsargų.

2024-ųjų sausio 1 dieną visoje šalyje įsigaliojo retųjų žemių žaliavų eksporto moratoriumas, kuriuo siekiama skatinti perdirbimą šalies viduje.

2019 metais, pačiame JAV ir Kinijos prekybos ginčo įkarštyje, Kinijos valstybinė žiniasklaida užsiminė, kad retųjų žemių eksportas į Jungtines Valstijas gali būti sumažintas kaip atsakomoji priemonė – tai sukėlė baimę gamintojams.

2010 metais Japonija skaudžiai pajuto tiekimo nutraukimą, kai Kinija dėl teritorinio konflikto sustabdė retųjų žemių mineralų eksportą.

Nuo to laiko Tokijas labai stengėsi diversifikuoti tiekimą, pasirašė susitarimus su Australijos grupe „Lynas“ dėl gamybos iš Malaizijos ir padidino perdirbimo pajėgumus.