Vladimiro Putino protežė, žadėjęs daug permainų, tačiau nieko doro nenuveikęs. Nominalus prezidentas, statytinis. Epitetų daug. Tačiau koks buvo Dmitrijus Medvedevas iš tiesų?

Bendravo: D.Medvedevas palaikė gerus santykius su visais pasaulio lyderiais, tiesa, jis nebuvo linkęs nuolaidžiauti.

V.Putino šešėlyje

Rusijos opozicijos veikėjai kvatojo, kai per pokalbį Seule D.Medvedevas JAV vadovui Barackui Obamai ištarė: "Perduosiu viską Vladimirui."

Ši frazė dar kartą tapo pajuokos objektu, kaip ir pats D.Medvedevas. "Nejaugi be V.Putino jis nieko nesugeba", – klausė daugelis Rusijos komentatorių.

Atrodo, D.Medvedevas taip ir netapo savarankiškas. Klausimas, ar jam to reikėjo?

Būtent V.Putinas D.Medvedevą atvedė į didžiąją Rusijos politikos padangę. D.Medvedevas visuomet išliko šalia V.Putino.

Kaip? Jis tiesiog niekuomet nežygiavo V.Putinui skersai kelio. Priešingai, abu tapo neatskiriami.

Ir praėjusią savaitę duodamas interviu Rusijos žiniasklaidai D.Medvedevas pareiškė, kad su V.Putinu bendradarbiaus dar ilgai.

"Visa tai – ilgam, – sakė D.Medvedevas. – Noriu pasakyti, kad mus su V.Putinu sieja ne tik politinė tarpusavio sąveika, bet ir paprasčiausia žmogiška draugystė, dvidešimt metų".

Būdamas vadinamojo technokratinio Rusijos elito sparno atstovas, D.Medvedevas sugebėjo laimėti populiarumo taškų tiek prieš vadinamuosius silovikus, – Rusijos elito narius iš jėgos organų, – tiek visuomenėje, nuolat pabrėždamas, kad Rusijai reikia permainų, ypač ekonominėje ir socialinėje srityse.

Tačiau D.Medvedevo santykiai su visuomene šlijo. Kodėl?

Atsakymas gana paprastas – daugelis D.Medvedevo pažadų taip ir liko pažadais. Maža to, visuomenei nereikėjo daug laiko susivokti, kas vis dėlto yra tikrasis šeimininkas.

"Mes suvokėme, kad ne taip jau ir svarbu, ką D.Medvedevas sako, nes jis niekuomet nebuvo savarankiškas asmuo, – rašė Sergejus Strokanas, Rusijos dienraščio "Kommersant" apžvalgininkas. – Jo politinė ateitis priklauso nuo V.Putino sukurtos sistemos. Stebėjome jo paskutinį interviu. Akivaizdu, kad jis toks pat nykus, kaip jo visi ketveri prezidentavimo metai."

Mažytės pergalės ar pažadai?

Ateidamas į valdžią D.Medvedevas vienu svarbiausių savo darbų įvardijo ekonomikos reformą, panaikinant Rusijos priklausomybę nuo išteklių eksporto, modernizuojant šalies ūkį ir pritraukiant investicijų.

Kai kas buvo padaryta, kai kas ne. Ekonomistai sako, kad Rusijai nepavyko sumažinti savo priklausomybės, maža to, kai kas mano, kad ji tik padidėjo.

"Premjeru taps žmogus, kuris per savo vadovavimo šaliai metus dramatiškai sustiprino biudžeto priklausomybę nuo naftos kainų, kuriam vadovaujant kas šeštam verslininkui grėsė teisminis baudžiamasis persekiojimas, žmogus, nesugebėjęs sustabdyti protų nutekėjimo iš Rusijos į šalis, ištiktas pasaulinės krizės. Neįkvepia", – kalbėjo ekonomikos žurnalistas Maksimas Blantas.

Kitu prioritetu D.Medvedevas įvardijo kovą su Rusijoje įsigalėjusia korupcija. Ar čia D.Medvedevui pasisekė? Ne. Ir tai jis pats pripažino.

"Būtų perdėta sakyti, kad nieko nebuvo padaryta. Tačiau jei kalbame apie rezultatus, jie tikrai kuklūs", – pripažino šalies vadovas viename interviu.

Oficialiai Rusija D.Medvedevo metais sugebėjo pakilti iš 154-os į 143-ią vietą pagal korupcijos indeksą.

Vis dėlto daugelis mano, kad skaičius atspindi tik kyšininkavimo sumažėjimą, o bendras korupcijos mastas tik augo.

Borisas Nemcovas, buvęs premjero pavaduotojas, dabar opozicijos narys, trumpai papasakojo, ką reiškia žodis "korupcija" Rusijoje.

"Sočio olimpinėms žaidynėms statomų pastatų kaina per pastarąjį laiką nežmoniškai išsipūtė. Dabar viskas gali kainuoti net 35 mlrd. dolerių. Jokios žaidynės niekur niekuomet tiek nekainavo" , – sakė B.Nemcovas.

Ši suma, pasak B.Nemcovo, kelis kartus didesnė nei Kanada, beje, kur kas labiau išsivysčiusi šalis, leido sau skirti Vankuverio žiemos olimpiadai.

Nenuostabu, jog Rusijoje neretai kalbama, kad vienintelė sritis, kurioje D.Medvedevas šį tą nuveikė, – žmogaus teisės.

Piotras Romanovas, žmogaus teisių ekspertas, sakė: "Labai lengva kaltinti Medvedevą, nes jis atrodo naivus, padedantis ir priklausomas. Tiesa, jis kalbėjo daugiau, nei darė, žadėjo daugiau, nei galėjo ištesėti. Tačiau klimatas jam valdant pasikeitė. Aš ir mano kolegos gavome oro gurkšnį, galime reikšti savo mintis. Ledas ėmė tirpti, V.Putinas nesugebės jo vėl užšaldyti."

D.Medvedevas neslėpė, kad jo pozicija žmogaus teisių atžvilgiu nebus tokia, kaip jo pirmtako V.Putino.

"Laisve visiems", – yra ne sykį sakęs prezidentas.

Maža to, D.Medvedevas ne kartą kritikavo "Vieningosios Rusijos" partiją, skatino politinį pliuralizmą. Kritika iš Kremliaus sustiprėjo po 2011 m. Dūmos rinkimų, kuriuose buvo užfiksuota pažeidimų ir dėl to kilo protestų.

Tačiau kritika liko kritika, o pats V.Putinas pareiškė, kad D.Medvedevas vadovaus Rusijoje vagių ir oligarchų partija vadinamai "Vieningajai Rusijai".

Ar V.Putinas pakišo draugą? Vargu. Veikiau Kremliaus kritika sistemai dar sykį buvo skirta visuomenei apraminti.

Vietoj žadėtų politinių reformų D.Medvedevas prastūmė konstitucijos pataisas, kuriose numatoma pailginti prezidento kadenciją iki šešerių metų, be to, jis kategoriškai priešinosi pasiūlymams regionų vadovus rinkti tiesioginiuose rinkimuose.

Užsienio politikos žaidimai

Į Kremlių D.Medvedevas įžengė per pasaulinę finansų krizę, kuri skaudžiai smogė Rusijos biudžeto įplaukoms.

Tačiau krizė D.Medvedevą ir išgelbėjo. Iki tol tarp Rusijos ir Vakarų tvyrojusi įtampa buvo pakeista santykių "perkrovimu". Ypač gerus santykius akcentavo naujoji JAV prezidento B.Obamos administracija. JAV vadovas nesyk įvardijo Rusiją kaip sąjungininkę, o ne priešininkę.

Nenuostabu, kad Seulo susitikime D.Medvedevas B.Obamai prasitarė, jog "pastarieji treji metai buvo geriausi JAV ir Rusijos santykių istorijoje per pastaruosius dešimtmečius".

Niekas neabejoja, kad konfrontuoti su Vakarais 2008 m. Maskvai būtų buvę sunku. Tiesa, D.Medvedevas įrodė, kad neketina taikstytis su Rusijos nuomonės nepaisymu. Būtent jam teko įsakyti Rusijos armijai veržtis į Gruziją, kai Tbilisis užpuolė Pietų Osetiją.

Atrodė, kad po šio konflikto besimezgantis Vakarų ir Rusijos dialogas nutrūks. Bet taip neįvyko. Diplomatai puse lūpų sako, kad D.Medvedevui paprasčiausiai pasisekė.

Pirma, pasak jų, ES šturvalas tuo metu buvo Prancūzijos rankose, kurios prezidentas Nicolas Sarkozy karštligiškai stengėsi rasti visoms pusėms priimtiną sprendimą. Antra, žinoma, – finansų krizė. Niekam tuo metu konfrontacija nebuvo naudinga.

"Faktiškai D.Medvedevas po karo susidūrė su dviem problemomis. Pirmoji – Gruzija, antroji – finansų krizė. Šiedu veiksniai tada formavo jo užsienio politiką", – sakė vienas D.Medvedevui artimas pareigūnas.

Visai netrukus, nepaisydamos kai kurių Europos šalių neigiamo nusistatymo, ES ir Rusija atnaujino dialogą.

"Vokiečiai nespaudė Europos dėl Gruzijos, tačiau Berlynas buvo vienas svarbiausių skatinant dialogą. O juk visi žinome, kad Berlyno balsas ES – vienas svarbiausių. Be to, tada ir Paryžius žengė tuo pačiu keliu", – sakė vienas rusų diplomatas.

Kitas Kremliaus pareigūnas pridūrė: "Labai padėjo tai, kad D.Medvedevas su Angela Merkel palaikė gerus santykius. Tai leido aptarti platesnį kontekstą."

Tiesa, čia pat pareigūnas pridūrė, kad Berlyną ir Maskvą ne sykį piktino N.Sarkozy, kuris inicijavo ir Paryžiaus įtraukimą. Visai netrukus "troika" susitiko Dovilyje.

Flirtas su B.Obama

Daugiausia šlovės D.Medvedevui pasaulyje atnešė jo išreikštas noras nusiginkluoti. Būtent START sutartis laikoma vienu reikšmingiausių Rusijos ir JAV santykių lūžių per pastarąjį laiką.

"Svarbiausia, matyt, buvo tai, kad D.Medvedevas buvo kur kas mažiau antiamerikietiškas nei V.Putinas", – sakė vienas Kremliaus pareigūnas.

Pasak Rusijos gynybos ministro pavaduotojo Anatolijaus Antonovo, derinant START sutarties detales abu lyderiai bendraudavo telefonu – kartais valandą, kartais pusantros.

"Prezidentas buvo pagrindinis derybininkas. Jie tarpusavyje kalbėjo telefonu gal 15 kartų. Tai nebuvo diskusijos apie politiką bendrai, tai buvo rimti pokalbiai", – sakė pareigūnas.

Vienas Kremliaus pareigūnas papasakojo, jog D.Medvedevui nepatiko, kad kažkas už jo nugaros kalba tai, kas gali nepatikti amerikiečiams.

Svarstant rezoliucijos Iranui klausimą Jungtinėse Tautose Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Andrejus Nesterenka viešai pareiškė, jog sankcijos, kurias remia Maskva, nereiškia, kad Rusija neparduos Iranui raketų S-300.

D.Medvedevas tuo metu lankėsi Taškente. Išgirdęs, ką kalba Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas, prezidentas žurnalistų akivaizdoje išrėžė diplomatijos vadovui Sergejui Lavrovui, kad jo vietoje pašalintų A.Nesterenką.

Po kurio laiko A.Nesterenka buvo paskirtas ambasadoriumi Juodkalnijoje.

D.Medvedevas džiaugėsi asmeniniais santykiais su B.Obama, tačiau įtampos tarp abiejų šalių liko ir veikiausiai liks. Vienas tai lemiančių klausimų – priešraketinė gynyba.

Nors B.Obama Seule pažadėjo D.Medvedevui būti "lankstus" skydo klausimu, Maskva nėra tikra, kad pažadai bus tęsiami.

"Juk JAV Senatas neseniai priėmė įstatymą, kad jautrūs saugumo klausimai nebūtų viešinami kitiems partneriams", – sakė vienas Rusijos diplomatas.

Atsisveikinimo interviu

Paskutinis D.Medvedevo interviu Rusijos žiniasklaidai nebuvo kuo nors išskirtinis. Vėl skambėjo pažadai, šį kartą D.Medvedevas pažadėjo juos ištesėti dirbdamas arčiau valstybės vidaus reikalų – premjero poste.

"Pilietinės ir ekonominės laisvės vystymas yra mano pagrindinis uždavinys, – sakė D.Medvedevas. – Laisvė reikalinga kiekvienam – tai aksioma. Valstybės kišimasis į ekonomiką turi būti minimalus ir skaidrus."

Kartu D.Medvedevas teigė, kad nedidins mokesčių verslui ir skatins konkurenciją tarp didžiųjų valstybinių įmonių ir mažesnių privačių bendrovių. Kalbėdamas apie savo ketverius metus prezidento poste D.Medvedevas džiaugėsi, kad šalis tapo laisvesnė.

"Pavasaris atėjo pas mus – tiesiogine ir perkeltine prasme. Sveikinu jus, – sakė D.Medvedevas. – Laisvė – tai toks išskirtinis jausmas, kurį kiekvienas suvokia kitaip. Laisvės prasmė yra ji pati. Iš šioje srityje mes daug nuveikėme."

Kritikams, kurie teigia, kad jo politinės reformos tebuvo kosmetinės, D.Medvedevas atsakė: "Paklauskime žmonių, kurie buvo išėję į įvairias aikštes, – laisvi jie ar ne? Nesvarbu, ką jie palaiko: "baltuosius", "raudonuosius" ar "mėlynuosius". Esu visiškai tikras, kad dauguma jų atsakytų: "Taip, esu laisvas, nes stoviu čia, turiu savo poziciją, man daug kas nepatinka – arba priešingai, patinka beveik viskas; nedrįskite to liesti. Aš esu laisvas."