Kremliaus politikos Gruzijos atžvilgiu pasikeitimu nustebinta net Rusijos spauda

Rusijos užsienio reikalų ministerijos oficialus atstovas Michailas Kamyninas pirmą kartą pareiškė, kad tarptautiniu mastu nepripažintos separatistinės “respublikos” - Pietų Osetija, Abchazija ir Padnestrė - turi apsisprendimo teisę.

Šį pareiškimą nepriklausoma Rusijos žiniasklaida pavadino “didele diplomatine sensacija” ir “ketinimu pripažinti separatistinius režimus”.

Reakcija į Vakarų raginimus

Maskvos laikraštis “Kommersant” reiškia nuomonę, kad tokiu netikėtu pareiškimu Kremlius reagavo į Vakarų raginimus išvesti Rusijos kariuomenę iš Gruzijos ir Moldovos. “Tai reiškia, - rašo leidinys, - kad Maskvos užsienio politikos, vykdomos posovietinėje erdvėje, koncepcija radikaliai pasikeitė. Dabar, siekdama išsaugoti savo įtaką provakarietiškame NVS segmente, Rusija pasirengusi pripažinti separatistinius Pietų Osetijos, Abchazijos ir Padnestrės režimus”.

Ketvirtadienį įvykiai, susiję su nepripažintomis “respublikomis”, plėtojosi audringai. Iš pradžių Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininkas, Belgijos užsienio reikalų ministras Karlas de Guchtas pareiškė, kad ESBO pasirengusi sumokėti 10 milijonų dolerių už Rusijos kariuomenės išvedimą iš Padnestrės. Be to, ministras paragino iš Moldovos išvesti ir Rusijos taikdarius.

Kiek vėliau Gruzijos valdžia pareiškė protestą dėl to, kad Rusijos taikdariai, dislokuoti Pietų Osetijoje, be vizų važinėja Tbilisio nekontroliuojamu Roko tuneliu, kurį uždaryti reikalauja Tbilisis.

Ketina surengti referendumą

Į Tbilisio protestą bei K. de Guchto raginimus reagavo Pietų Osetijos ir Padnestrės separatistų lyderiai. Padnestrės prezidentas Igoris Smirnovas paskelbė, kad ketina rudenį surengti referendumą dėl jos nepriklausomybės nuo Moldovos. “Tokiam separatistų sumanymui Rusijos URM pritarė”, - pažymėjo “Kommersant”.

Padnestrės atsiskyrėlius parėmė ambasadorius ypatingiems pavedimams Valerijus Nesteruškinas, o už Pietų Osetiją užsistojo URM oficialus atstovas M.Kamyninas. “Mes gerbiame teritorinio vientisumo principą. Bet šį principą sunku pritaikyti Gruzijai, nes nuo jos kai kurie regionai iš esmės jau atsiskyrė. Todėl Pietų Osetija turi apsisprendimo teisę”, - pareiškė atstovas.

Tbilisis įspėja Maskvą

Maskvos laikraštis “Nezavisimaja gazeta” lygina situaciją Užkaukazėje su padėtimi Balkanuose, kur neseniai įvyko referendumas dėl Juodkalnijos atsiskyrimo nuo Serbijos, o Kosovas irgi siekia būti nepriklausomas nuo Belgrado.

Rusijos diplomatų pareiškimai padarė reikiamą įspūdį: “Nepripažintos “respublikos” suskubo sveikinti Kamynino vertinimus. Gruzija tuo tarpu rengia griežtą atsakymą ir primena, kad Maskva tokiais pareiškimais provokuoja “suverenitetų paradą” savo teritorijoje. Vargu ar verta abejoti, kad Rusijos URM poziciją mažiausiai dviprasmiška pavadins Europos Sąjunga ir JAV”, - visą įspūdžių vaivorykštę perteikia “Nezavisimaja gazeta” ir prognozuoja santykių su Gruzija pablogėjimą, taip pat galimus Vašingtono priekaištus Maskvai, kad ji “neteisingai ir neteisėtai elgiasi posovietinėje erdvėje”.

“Kamynino pareiškimas - pirmas kartas, kai Rusija oficialaus pareigūno lūpomis suabejojo Gruzijos teritoriniu vientisumu”, - Maskvos laikraščio “Vedomosti” korespondentui pareiškė NVS strateginių tyrimų instituto sektoriaus vadovas Aleksandras Skakovas. Toks sensacingas pareiškimas paskelbtas todėl, kad Rusija mano, jog derybų su Gruzija galimybės iš esmės pasibaigė, teigia šis ekspertas.

Kiti analitikai teigia, kad taip buvo mėginta provokuoti Gruziją neatsakingiems pareiškimams ir žingsniams, tačiau Tbilisis demonstruoja reikiamą santūrumą.

Virtinė konfliktų

Maskvos ir Tbilisio santykiai smarkiai pašlijo 2004 metais, kai Gruzijoje per “rožių revoliuciją” prezidentu tapo provakarietiškas politikas Michailas Saakašvilis. Virtinėje konfliktų pastaruoju metu daugiausia atgarsių sukėlė Rusijos draudimas įvežti gruzinišką vyną ir mineralinį vandenį, nes tai skaudžiai atsiliepė Gruzijos ekonomikai.

Tbilisis taip pat kaltina Rusiją globojant atskilusias nuo Gruzijos Abchaziją ir Pietų Osetiją.

Rusijos taikdariai tarnauja Gruzijos ir Pietų Osetijos konflikto zonoje nuo 1992 metų trijų šalių pajėgų sudėtyje. Pastarąjį kartą padėtis Pietų Osetijoje rimtai paaštrėjo 2004 metų vasarą, kai prezidento M.Saakašvilio sprendimu Gruzijos daliniai, kovodami su kontrabanda, įžengė į šios nepripažintos “respublikos” teritoriją. Tada per ginkluotus susirėmimus žuvo keliasdešimt žmonių iš abiejų pusių.

“Pietų Osetijos teritorijos šiuo metu Tbilisis nekontroliuoja. Esant šioms aplinkybėms absurdiška reikalauti, kad Rusijos taikdariai gautų Gruzijos vizas vykdyti savo misiją konflikto zonoje”, - sakoma Rusijos URM pareiškime.

Priešiška kampanija pasiekė kulminaciją

Dar vienas Rusijos taikos palaikymo kontingentas dislokuotas kitoje Gruzijos autonomijoje, faktiškai nepriklausomoje Abchazijoje. Ji, kaip ir Pietų Osetija, siekia prisijungti prie Rusijos.

“Toks požiūris į gretimą šalį ir apeliavimas į apsisprendimo principus, atsižvelgiant į istorinį patyrimą, kelia grėsmę pačios Rusijos teritorijos vientisumui”, - sakė agentūros “Reuters” korespondentui Gruzijos diplomatas, dirbantis Tbilisyje.

“Anksčiau Rusijos Federacija pripažino Gruzijos teritorijos vientisumą ir laikė Pietų Osetiją neatimama Gruzijos dalimi, kurioje laikinai netaikoma centrinės valdžios jurisdikcija, o dabar Rusijos URM oficialus atstovas kelia abejonių dėl svarbiausių tarptautinės teisės principų Gruzijoje, ir tai rodo, kad Rusija Pietų Osetijai negali būti kaip šalis, padedanti sureguliuoti konfliktą, ir nesilaiko tam būtino nešališkumo statuso”, - sakoma ketvirtadienį išplatintame Gruzijos URM pareiškime.

Gruzijos URM nuomone, “varoma Rusijoje pastaruoju metu Gruzijai priešiška kampanija pasiekė kulminaciją, ir tai rodo atviri grasinimai Gruzijai, sklindantys iš Rusijos URM ir Gynybos ministerijos”.