Dilema: ką daryti su jau atitarnavusiomis vėjo jėgainėmis?

Cechuose prie Alslebeno sumontuotos galingos mašinos. Jos gabalais smulkina supjaustytas senų vėjo turbinų mentes. Tam, kad būtų pagaminta nauja žaliava.

„Vos per valandą kelias tonas sverianti mentė paverčiama smulkiomis granulėmis, vadinamosiomis „novofleikes“, o jos galiausiai panaudojamos terasinėms lentoms gaminti“, – pasakojo RTL reporteris Tobias Kollig.

Kartu su mediena, plastiku ir dažais maži menčių gabalėliai aukštoje temperatūroje paverčiami į masę, o tada presuojami į formą.

„Iš mentės dangos išeina tikrai perdirbama medžiaga, kurią po 20-30 metų naudojimo galima vėl paversti šiuolaikine lenta, fotovoltinių elementų pagrindu ar kitais įdomiais dalykais“, – aiškino „Novo-Tech“ generalinis direktorius Holger Sasse.

Visas  LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ši strategija vadinama „nuo pradžios iki pradžios“. Idėja – bent du ciklai, per kuriuos niekas neprarandama. Panaudojus gaminį, jis tampa žaliava kažkam naujam, o atliekų faktiškai nelieka.

„Mes vienintelė gyva būtybė, kuri gamina atliekas, o kai jų pridarome, visas pasaulis tampa sąvartynu. Dabar galima permąstyti visus daiktus taip, kad jie būtų vėl naudingi ir mažiau kenksmingi“, – kalbėjo H. Sasse.

Dabar dauguma panaudotų menčių vis dar deginamos cemento gamyklose, dėl to išmetamas anglies dioksidas. Kitos metų metus guli laukuose, kol pamažu yra.

„Vokietijos aplinkos apsaugos agentūra prognozuoja, kad iki 2030 metų per metus susidarys 20 tūkst. tonų menčių atliekų. Po to jų bus net 50 tūkst. tonų per metus. Tačiau senos rotorių mentės neturi tapti probleminėmis atliekomis“, – teigė RTL reporteris T. Kollig.

Žiedinė ekonomika bus pranašesnė už linijinę, tada turtas taps vertingesniu. 

Šiuo atveju, jos padarys terasines lentas dar tvirtesnes ir atsparesnes atmosferos poveikiui. Tokių lentų kol kas galima įsigyti tik iš specializuotų pardavėjų ir jos brangesnės nei, pavyzdžiui, įprastinės lentos iš Kinijos. Tačiau kainos turėtų sumažėti. Jų išradėjas įsitikinęs, kad viskas pasikeis.

„Žiedinė ekonomika bus pranašesnė už linijinę, tada turtas taps vertingesniu. Bet, kad tai pasiektume, mums reikia iš tiesų išlaikyti šias medžiagas gamybos cikle, jos neturi būti prarastos“, – sakė H. Sasse.

Tam, kad įvairios medžiagos būtų panaudotos dar kartą, svarbu ne tik jų atitikimas pirminiam tikslui. Reikėtų, kad jos iš karto būtų projektuojamos ir gaminamos taip, kad pasibaigus pirmo ciklo eksploatacijai, jas nesunkiai būtų galima panaudoti dar kartą.