Kremlius padės Uzbekistano režimui išsilaikyti mainais už karinę bazę

Uzbekistano prezidentas Islamas Karimovas, kuris Vakaruose vadinamas vienu nuožmiausių diktatorių, vakar atvyko į Maskvą su oficialiu vizitu, kad pasirašytų sutartį dėl sąjunginių santykių.

Kai kurie apžvalgininkai šią sutartį vertina kaip įrodymą, kad Uzbekistanas galutinai nusisuko nuo Vakarų ir savo ateitį susiejo vien su Rusija, kuri Centrinėje Azijoje gaus didelį placdarmą.

Turės tvirtą užnugarį

“Naujoji sutartis logiškai pratęs susitarimą dėl strateginės partnerystės tarp Rusijos ir Uzbekistano, suvaidinusio svarbų vaidmenį stiprinant dviejų šalių bendradarbiavimą visose srityse, įskaitant ir karinę”, - BBC korespondentui sakė šaltinis Kremliuje.

Anot BBC, prieš išskrisdamas į Maskvą, I.Karimovas pareiškė: “Noriu atkreipti ypatingą dėmesį į vieną aplinkybę: kai naujoji sutartis įsigalios, bet kokie piktybiški veiksmai prieš Uzbekistaną, bet kokie mėginimai jį užpulti ar okupuoti, reikš pasikėsinimą į Rusiją”.

Rusijos laikraštis “Kommersant vakar rašė, jog Rusija bus pasirengusi suteikti Taškentui karinę pagalbą, jeigu pasikartos tokie neramumai, kaip Andižano kruvini įvykiai, o už tai Maskva turės Uzbekistane didelę karinę bazę.

Keliai išsiskyrė

Naujoji sutartis galutinai reiškia, kad I.Karimovas visiškai atsidavė Maskvos malonei. Taškento santykiai su Vakarais smarkiai pašlijo, kai gegužės 13 dieną buvo žiauriai nuslopintas sukilimas Andižane, o Uzbekistano valdžia atsisakė surengti tarptautinį šių įvykių tyrimą. I.Karimovas spalį pareiškė, kad su Maskva nori sąjunginių santykių, bet tada prezidentas Vladimiras Putinas į šį pasiūlymą viešai nereagavo.

“Kommersant” pranešė, kad pagal naująją sutartį Maskva bus pasirengusi įsikišti į krizinę situaciją Uzbekistano teritorijoje, jeigu režimo tvirtumui iškils pavojus.

“Jeigu susidarys situacija, kuri, vienos šalių nuomone, gali sukelti grėsmę taikai, taip pat iškils agresijos prieš vieną šalių grėsmė, šalys tučtuojau pradės konsultacijas, kad suderintų pozicijas ir koordinuotų praktines priemones tokiai situacijai sureguliuoti”, - citavo laikraštis naujosios sutarties projektą.

Už šią paramą Taškentas pasižadėjo Maskvai leisti dislokuoti savo teritorijoje jos karinę bazę.

Amerikiečius išvarė

Po to, kai Taškento režimas neleido ištirti įvykių Andižane, Europos Sąjunga paskelbė sankcijas Uzbekistanui, numatančias ir karinės pagalbos nutraukimą. Rusija pareiškė, kad jos politikai šis sprendimas neturės jokio poveikio.

Po griežtos Vašingtono kritikos už Andižaną Uzbekistanas pareikalavo, kad JAV per šešis mėnesius iškeldintų iš jo teritorijos savo karinę bazę, kuri buvo naudojama karinėms operacijoms Afganistane remti. Jungtinėms Valstijoms liko vienintelė bazė Vidurio Azijoje - Kirgizijoje, šalia Rusijos bazės. Rusija taip pat turi karinę bazę Tadžikistane.

“Kommersant” nurodė, kad, palaikydama sąjunginius santykius su Uzbekistanu, Rusija gali tikėtis Taškento palankumo Rusijos kompanijoms. Apie numatomus daug milijardų dolerių kainuojančius projektus Uzbekistane anksčiau jau pranešė “Gazprom” ir “LUKoil”.

Griežtos bausmės

Tuo tarpu Uzbekistano teismas vakar paskyrė ilgas laisvės atėmimo bausmes 15 vyrų, kurie pripažinti kaltais dėl “maišto” organizavimo Andižane. Už grotų jie turės praleisti nuo 14 iki 20 metų. Teismo nuosprendyje skelbiama, kad šie asmenys - trys Kirgizijos piliečiai ir 12 uzbekų - “pripažinti kaltais dėl terorizmo, kėsinimosi pažeisti konstitucinę santvarką, nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis ir įkaitų ėmimo”.

Nors Uzbekistano valdžia pranešė, kad visi kaltinamieji savo kaltę pripažino, žmogaus teisėmis besirūpinančios organizacijos teismą pavadino fiktyviu.

Liudytojai tvirtina, kad Uzbekistano kareiviai Andižane ėmė šaudyti į šalies rytuose esančiame mieste susirinkusią demonstrantų minią.