Didelės Rusijos laivyno ambicijos

Dalis iš Rusijos turimų SSRS laikų povandeninių laivų buvo prikelti naujam gyvenimui, t.y. iš esmės perstatyti ir modernizuoti. Netrukus pirmieji iš tų laivų ėmė rodytis netoli Vakarų Europos šalių pakrančių.

Beje, SSRS povandeniniai laivai Vakarams kėlė nemažai nuogąstavimų: jie buvo gana greiti, esant reikalui, galėjo panirti į nemažą gylį. Buvo ir bėdų – sovietiniai povandeniniai laivai buvo gana triukšmingi, tad nesunkiai aptinkami priešų.

Dabar Rusija plėtoja technologijas, kurios leis pasiekti, kad laivai būtų gerokai tylesni. Ypač didelis dėmesys yra skiriamas atakos laivams.

Rusai – ne konkurentai

Ar Rusijos povandeninė flotilė kelia pavojų Jungtinėms Valstijoms?

Vargu ar kas nors taip teigtų, nebent nutiktų taip, kad Rusija bandytų atakuoti jautrią povandeninių interneto kabelių infrastruktūrą. Esą rusų laivai prie tų povandeninių kabelių – gana dažni svečiai.

Kita vertus, Amerikos karinė mašina tebėra didžiausia pasaulyje ir bent jau kol kas JAV tikrai pranoksta kitas šalis, taigi ir Rusiją.

Vakarų ekspertų nuomone, nemaža dalis rusų povandeninių laivų kol kas nėra parengti būti dislokuoti bet kurioje pasaulio vietoje kovos sąlygomis, kaip tai buvo Šaltojo karo metu.

Be to, ir tam tikri kariniai projektai stringa, nes trūksta finansavimo.

Galiausiai SSRS laikais rusų laivynas disponavo šimtais kovai parengtų povandeninių laivų, o dabar – vos keliasdešimt.

Skaičiuojama, kad Rusijos laivynas prilygsta maždaug penktadaliui SSRS laivyno. Įvertinus pasirengimą kovai, tik kiek daugiau nei pusė Rusijos povandeninių laivų gali būti dislokuoti atlikti karinėms užduotims atlikti.

Kalbant apie Rusijos ir JAV povandeninių laivų kiekius, jie įtikinamai skiriasi.

Rusija turi 45 atakos povandeninius laivus – apie 24 iš jų yra branduoliniai, likusieji – varomi dyzelinu. Tie laivai pajėgūs atakuoti kitus povandeninius laivus, rinkti žvalgybos duomenis ir  patruliuoti.

Jungtinės Valstijos turi 53 atakos povandeninius laivus ir visi jie yra branduoliniai.

Taip pat Amerika turi keturis branduolinius povandeninius laivus, kurie gabena sparnuotąsias raketas ir specialiųjų operacijų pajėgų karius.

Finansinė našta

Problema, kad karinių pajėgumų išlaikymas daug kainuoja. Ypač Amerikai, kurios išlaidos gynybai viršija visų kitų šalių kartu sudėjus.

Be kita ko, dar ir Kinija plečia savo karinį dalyvavimą Ramiajame vandenyne – į tai amerikiečiams reikia reaguoti. Pekinas ne tik plėtoja povandeninių laivų technologijas, tačiau ir stato lėktuvnešius.

Tad daugiau problemų Jungtinėms Valstijoms kelia net ne ginkluotė, kurią kuria ar turi Rusija arba Kinija, o didžiulis pačių JAV karinis potencialas, kurį ji priversta išlaikyti.