Prezidentai ketina jas surengti artimiausiu metu, siekdami užbaigti karą Ukrainoje, kurį 2022 m. vasario mėn. Rusija pati ir išprovokavo, pradėjusi plataus masto invaziją.
D. Trumpas pirmuosius savo kadencijos mėnesius praleido bandydamas tarpininkauti taikos procese – mat rinkimų kampanijos metu gyrėsi, kad gali užbaigti karą per 24 valandas, – tačiau keletu taikos derybų raundų, telefono skambučių ir diplomatinių vizitų pasiekti proveržio kol kas nepavyko.
JAV prezidentas dar šią savaitę žadėjo taikyti naujas sankcijas Rusijai, nors ir abejojo jų veiksmingumu. Baltieji rūmai trečiadienį pranešė, kad prezidentas vis dar ketina taikyti „antrines sankcijas“ šalims, kurios toliau perka Rusijos energiją. Tačiau ketvirtadienį, prasidėjus pasirengimo darbams viršūnių susitikimui su V. Putinu, D. Trumpas toks kategoriškas jau nebuvo, pažymi CNN.
„Tai priklausys nuo jo“, – paklaustas, ar jo nustatytas terminas tebegalioja, atsakė JAV prezidentas, turėdamas galvoje V. Putiną.
Apie planuojamą viršūnių susitikimą kol kas žinome štai ką:
Kada jis įvyks?
Abi pusės patvirtino, kad rengiamasi viršūnių susitikimui ir kad susitikimas galėtų įvykti kitą savaitę, tačiau konkreti data dar nenurodyta.
D. Trumpas trečiadienį sakė, kad susitikimas su V. Putinu gali įvykti „labai greitai“.
„Jie norėtų susitikti su manimi, ir aš padarysiu viską, ką galiu, kad sustabdyčiau žudynes“, – ketvirtadienį sakė jis, turėdamas galvoje V. Putiną ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
V. Putinas ketvirtadienį sakė, kad „abi pusės parodė susidomėjimą“ JAV ir Rusijos aukščiausio lygio susitikimu, o Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas teigė, kad „kita savaitė yra nustatyta kaip tikslinė data“.
Ar susitikime dalyvaus V. Zelenskis?
V. Zelenskis siekia, kad tai būtų trišalis susitikimas, ir dažnai sako, kad derybos su V. Putinu yra vienintelis būdas pasiekti pažangą siekiant taikos.
Kai šią savaitę susitiko su V. Putinu, JAV prezidento specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas pasiūlė trišalį susitikimą, tačiau panašu, kad Rusijos prezidentas atmetė galimybę susitikti su Ukrainos lyderiu.
„Aš apskritai neturiu nieko prieš, tai įmanoma, bet tam turi būti sudarytos tam tikros sąlygos. Deja, esame dar toli nuo tokių sąlygų sukūrimo“, – ketvirtadienį žurnalistams aiškino V. Putinas.
Birželio mėnesį Stambule vykusiuose derybose Rusijos derybininkai teigė, kad V. Putino ir V. Zelenskio susitikimas galėtų įvykti tik „galutinėje derybų fazėje“, kai abi pusės susitars dėl taikos sąlygų.
Paklaustas, ar V. Putinas privalo susitikti su V. Zelenskiu, kad išpildytų būtiną sąlygą viršūnių susitikimui, D. Trumpas atsakė: „Ne, neturi.“
Kur susitikimas vyks?
Viršūnių susitikimo vieta kol kas nėra patvirtinta.
Kremliaus atstovas J. Ušakovas sakė, kad abi pusės „iš principo“ susitarė dėl vietos, bet nenurodė, kas bus susitikimo šeimininkas, o Vašingtonas paneigė pranešimus, esą susitikimo vieta jau sutarta.
V. Putinas kaip galimą šalį susitikimui įvardijo Jungtinius Arabų Emyratus (JAE), pavadindamas Persijos įlankos valstybę „viena iš tinkamiausių vietų“.
Tarp kandidačių taip minima Turkija, kurioje šiemet vyko trys Ukrainos ir Rusijos derybų raundai, kaip ir Saudo Arabija, kurioje JAV pareigūnai vasario ir kovo mėnesiais surengė atskiras derybas su Rusijos ir Ukrainos diplomatais.
Žiniasklaidoje kaip galima vieta minėta ir Kinija, nes spėjama, kad D. Trumpas su V. Putinas šioje šalyje gali lankytis rugsėjo pradžioje, o ten juos priimtų Xi Jinpingas. Praėjusį mėnesį Kremlius neatmetė tokios galimybės.
Mažai tikėtinomis kandidatėmis laikomos Ukrainos sąjungininkės, kurios yra NATO narės, pavyzdžiui, Suomija, kur D. Trumpas susitiko su V. Putinu 2018 m.
Galimų kandidačių susitikimui sąrašą taip pat gali sutrumpinti Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduotas V. Putino arešto orderis, įpareigojantis valstybes nares sulaikyti Rusijos lyderį, jei šis atvyktų į jų šalį.
Derybinės pozicijos
Nepaisant intensyvių diplomatinių pastangų ir daugybės taikos derybų raundų, nepanašu, kad Rusija ir Ukraina artėja prie susitarimo dėl paliaubų.
V. Putinas atmetė JAV, Ukrainos ir Europos raginimus nedelsiant nutraukti ugnį.
Birželio derybose Rusija pareikalavo, kad Ukraina išvestų savo pajėgas iš keturių regionų, kuriuos Maskva laiko aneksuotais, įsipareigotų būti neutrali valstybe, atsisakytų Vakarų karinės paramos ir neprisijungtų prie NATO.
Kyjivas nori, kad ugnis būtų nedelsiant nutraukta ir teigia niekada nepripažinsiąs Rusijos kontrolės savo suverenioje teritorijoje, nors pripažino, jog susigrąžinti Rusijos užgrobtas žemes privalės bandyti diplomatinėmis priemonėmis, o ne karo veiksmais.
Ukraina taip pat siekia saugumo garantijų iš savo Vakarų rėmėjų, įskaitant užsienio karių dislokavimą taikai palaikyti, kurie užtikrintų paliaubų laikymąsi.
Pasak CNN šaltinių, kai kurie Europos pareigūnai neoficialiai pareiškė nuogąstaujantys, kad viršūnių susitikimas tebus tik dar vienas V. Putino bandymas ištęsti karą ir išvengti naujų JAV sankcijų. Keletas Europos lyderių ketvirtadienį telefonu bendravo su Ukrainos prezidentu ir aptarė, kaip į naujus diplomatinius žingsnius reikėtų reaguoti.
D. Trumpas neatmetė galimybės įvesti respublikonų įstatymų leidėjų ir Europos lyderių palaikomas naujas sankcijas Rusijai ir iš jos naftą, naftos produktus bei dujas perkančioms šalims. Tačiau JAV prezidentas pažymėjo, kad pirmiausia nori išklausyti V. Putino.
„Pažiūrėsime, ką jis pasakys. Sprendimas priklausys nuo jo. Esu labai nusivylęs“, – žurnalistams sakė D. Trumpas, kurį cituoja CNN.
