Dėl „auksinių vizų“ – skirtingi ES šalių sprendimai: jas drausti skuba ne visos

Europos Parlamento tyrimų tarnybos ataskaitoje pažymima, kad „auksinės vizos“ ES narėms kelia pavojų – neigiamai veikia vietines nekilnojamojo turto rinkas: lemia būsto trūkumą, didėjančias nuomos kainas. Ataskaitoje akcentuojama ir tai, kad dėl tokių „auksinių programų“ didėja pinigų plovimo, sukčiavimo ir kitų nusikalstamų veiklų rizika ES.

Ispanijai pranešus apie ketinimus stabdyti „auksinės vizos“ programą, investuotojai skuba įsigyti nekilnojamojo turto

Kovodama su būsto trūkumu, taip pat neteisėta veikla, kairiųjų vyriausybė Ispanijoje 2024 m. balandį nusprendė stabdyti „auksinės vizos“ programą, kuri buvo pradėta 2013 m., siekiant pritraukti užsienio investicijų ir skatinti ekonomikos augimą. 

Ispanijos valdantieji pabrėžia, kad „auksinės vizos“ programa kelia susirūpinimą dėl skaidrumo trūkumo, taip pat spragų, kuriomis galima pasinaudoti vykdant neteisėtą veiklą, pavyzdžiui, slėpti nelegalius pinigus arba vengti mokesčių. Nuogąstaujama ir dėl to, kad dėl turtingų investuotojų, perkančių nekilnojamąjį turtą, antplūdžio, kyla būsto kainos, dėl to patiems ispanams sunkiau jį įpirkti. 

„Imsimės reikalingų priemonių, kad gyvenamasis plotas būtų teisė, o ne spekuliacinis verslas“, – teigė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas ir pridūrė, kad sprendimu siekiama pažaboti spekuliaciją.

Vis dėlto Ispanijos naujienų portalo „El Confidencial“ žurnalistė Andrea Farnós pabrėžia, kad premjeras neįvardijo, kada tiksliai įsigalios įstatymo pataisos dėl „auksinės vizos“ programos stabdymo, o tuo šiuo metu naudojasi investuotojai ne iš ES šalių.

„Ispanijai paskelbus apie planus panaikinti auksinę vizą, Kinijos investuotojai suskubo pirkti nekilnojamąjį turtą šalyje. Ispanijos sostinėje Madride stebimas Kinijos investuotojų į nekilnojamąjį turtą bumas“, – sako ji.

„Būtent šioje laikinoje nežinioje kinai rado galimybę – 2024 m. 60 proc. sandorių įvyko po vyriausybės pranešimo apie planus stabdyti „auksinių vizų“ išdavimą“, – Ispanijos naujienų portalui „El Confidencial“ teigė nekilnojamojo turto agentūros „Bafre“, kuri specializuojasi šių rūšių vizų išdavimo srityje, atstovai. 

Ispanijos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, kuriuos taip pat pateikia A. Farnós, nuo 2013 m., kai Ispanijoje buvo pradėtos išduoti šios vizos, jomis pasinaudojo 6 420 asmenų, investavusių bent pusę milijono eurų į nekilnojamąjį turtą. Daugiau nei pusė visų „auksinių vizų“ per šį laikotarpį išduotos Kinijos (2793) ir Rusijos (1159) piliečiams. 

Pasinaudodami „auksinės vizos“ programa ir investuodami mažiausiai 500 000 eurų į nekilnojamąjį turtą, 1 mln. eurų į įmones ar 2 mln. eurų į vyriausybės obligacijas, ne ES šalių piliečiai šiuo metu vis dar gali gauti leidimą gyventi Ispanijoje.

ES šalys viena po kitos stabdo „auksinės vizos“ programą

Europoje stebima tendencija atsisakyti „auksinių vizų“, rašo „Business Standard“. 

Jungtinė Karalystė 2022 m. vasarį ėmėsi iniciatyvos stabdyti „auksinės vizos“ programą, taip siekdama pažaboti neteisėtų pinigų, ypač iš Rusijos, srautą.

Jos pavyzdžiu 2023 m. vasarį pasekė Airija. Šalis sustabdė Imigrantų investuotojų programą, pagal kurią buvo siūloma apsigyventi šalyje mainais į finansines investicijas. Programa Rusijos piliečiams buvo sustabdyta 2022 m. kovą, prasidėjus karui Ukrainoje. 

Nyderlandai programą nutraukė 2024 m. sausio mėn.

„Schengen Area News“ informuoja, kad kai kurios šalys, siekdamos mažinti būsto krizę ir kovoti su galima neteisėta veikla, iš savo „auksinės vizos“ programos pašalino galimybę gauti leidimą gyventi šalyje investuojant į nekilnojamąjį turtą, tačiau paliko kitokių galimybių.

Pavyzdžiui, Portugalija iš „auksinės vizos“ programos pašalino pasirinkimą investuoti į nekilnojamąjį turtą. Vis dėlto užsienio piliečiams vis dar siūloma apsigyventi šalyje investuojant į mokslinius tyrimus, rizikos kapitalo fondus, remiantkultūros paveldą ir kt.

Italijos „auksinės vizos“ programoje tai pat nenumatyta investavimo į nekilnojamąjį turtą galimybė, tačiau užsienio piliečiai, norėdami gauti leidimą gyventi Italijoje, gali investuoti ne mažiau nei 2 mln. eurų į vyriausybės obligacijas, ne mažiau nei 500 000 eurų į įmonių obligacijas arba akcijas, taip pat mažiausiai 250 000 eurų į startuolius. 

Graikija pasuko kitu keliu: didina „auksinių vizų“ kainas 

Graikijos naujienų portalo „Efsyn“ žurnalistas K. Zafeiropoulos Eltai pažymi, kad nuo šių metų rugsėjo 1 d. ne ES narių piliečiai, norintys gauti leidimą gyventi šalyje investuojant į nekilnojamąjį turtą, turi pakloti kur kas daugiau nei anksčiau. 

„Įsigaliojus naujajam įstatymui, naujos minimalios investicijų sumos suskirstytos į 3 grupes. Vietoj 250 000 eurų, kaip iki šiol, investuotojai Atėnuose, Salonikuose, Mykonos ir Santorini salose, taip pat visose salose, kuriose, remiantis paskutinio surašymo duomenimis, gyvena daugiau nei 3 100 gyventojų, turės pakloti 800 000 eurų. Visuose kituose šalies regionuose kaina didės iki 400 000 eurų. „Auksinę vizą“ už 250 000 eurų, bus galima įsigyti perkantiems į kultūros paveldo sąrašą įtrauktą pastatą ir jį renovuojant pagal teisės aktų reikalavimus“, – duomenis pateikia žurnalistas.

K. Zafeiropoulos pažymi ir tai, kad nekilnojamojo turto sektoriaus darbuotojai kritikuoja naująjį Ekonomikos ir finansų ministerijos inicijuotą pokytį, sakydami, kad dėl to investuotojai paliks Graikiją ir išvyks į šalis, kuriose „auksinės vizos“ gavimo sąlygos yra palankesnės. Anot jo, kiti tokį įstatymo pokytį vadina eksperimentu, kuris gali neduoti norimų rezultatų.

„Jie įsitikinę, kad pokyčiai neigiamai paveiks investicinį aktyvumą, mat užsienio investuotojai ne tik prisideda nauju kapitalu, bet ir remia statybų sektorių, nes patys graikai negali įpirkti naujai statomų nekilnojamojo turto objektų“, – priduria jis. 

Vis dėlto K. Zafeiropoulos pabrėžia ir tai, kad tokia nekilnojamojo turto rinkos specialistų pozicija visiškai neatspindi daugumos graikų susirūpinimo dėl itin sparčiai kylančių būsto pirkimo ir nuomos kainų, kurias iš dalies lemia „auksinės vizos“ programa.

K. Zafeiropoulos, remdamasis Graikijoje esančio Eteron instituto tyrimu, pažymi, kad nors daugumoje Europos šalių, kuriose taikoma ši investavimo schema, poveikis nekilnojamojo turto rinkai yra nereikšmingas, Graikija yra išimtis. 

„Šalies nekilnojamojo turto rinkai, būsto kainų augimui investicijos siekiant gauti auksinę vizą daro didelę įtaką“, – sako jis.

„Išanalizavus 300 Atėnuose 2017–2019 m. sudarytų „auksinės vizos“ sandorių tarp nekilnojamojo turto bendrovių ir Kinijos investuotojų, paaiškėjo, kad didžioji dauguma objektų buvo įsigyti už dvigubai ar net trigubai didesnę kainą nei objektyvi jų vertė. Tai praktiškai reiškia, kad nekilnojamąjį turtą, kurio vertė buvo 50 000 ir 100 000 eurų, Kinijos investuotojai pirko daug brangiau, kad pasiektų 250 000 eurų ribą, taip veikiausiai lemdami nekilnojamojo turto kainų didėjimą“, – priduria žurnalistas.

Jis pabrėžia, kad keičiant auksinių vizų įsigijimo sąlygas, Graikijos vyriausybė siekia kovoti su būsto trukumu ir brangimu, taip pat didinti valstybės biudžetą.

Vengrija „grįžta“ prie „auksinės vizos“ programos 

Nuo šių metų liepos 1 d. Vengrija atnaujino auksinių vizų programą, kuri buvo nutraukta 2017 m. Pagal šią programą, žinomą kaip Svečių investuotojų programa, užsieniečiai, investuodami į nekilnojamąjį turtą, gali įgyti teisę gyventi šalyje. 

Gyvenamąją vietą pagal šią programą galima gauti įsigijus nekilnojamojo turto vienetą už ne mažiau nei 250 000 eurų ir gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą už ne mažiau nei 500 000 eurų. Kita pagal šią programą siūloma galimybė – paaukoti ne mažiau nei 1 mln. eurų šalies aukštojo mokslo įstaigai.

EP ragina griežtinti „auksinių vizų“ schemas, o „auksinių pasų“ – iš viso atsisakyti

Pilietybė investuojant (angl. citizenship by investment, CBI, dar vadinama „auksiniu pasu“) ir leidimas gyventi investuojant (angl. residence by investment, RBI, dar vadinamas „auksine viza“) – tai sistemos, pagal kurias trečiųjų šalių piliečiai už finansinį įnašą gali gauti teisę gyventi priimančiojoje šalyje arba pilietybę, rašoma Europos Parlamento informaciniame pranešime. 

CBI ir RBI sistemos yra greitesnis būdas gauti leidimą gyventi ES šalyje ar pilietybę, palyginus su kliūtimis siekiant tarptautinės apsaugos, teisėtos migracijos ar natūralizacijos įprastais būdais. 

2021 m. Europos Parlamento tyrimų tarnyba paskelbė Europos pridėtinės vertės vertinimo ataskaitą „ES veiksmų dėl pilietybės ir apsigyvenimo investuojant schemų galimybės“. Joje pažymima, kad 2011–2019 m. daugiau nei 132 000 asmenų gavo leidimą gyventi ES arba pilietybę pasinaudodami CBI arba RBI sistemomis, o bendras investicijų kiekis sudarė mažiausiai 21,4 mlrd. eurų.

Europos Parlamentas (EP), remdamasis ataskaita, informuoja, kad šios programos griauna nuoširdaus bendradarbiavimo, sąžiningumo ir nediskriminavimo principus ES. Tai pat dėl jų valstybės narės susiduria su korupcija, pinigų plovimu, grėsme saugumui, mokesčių vengimu, spaudimu nekilnojamojo turto sektoriui ir vidaus rinkos vientisumo erozija.

2022 m. EP pateikė keletą konkrečių siūlymų panaikinti „auksinio paso“ ir griežčiau reguliuoti „auksinės vizos“ schemas. 

Be to, 2022 m. Parlamento rezoliucijoje visos valstybės narės buvo paragintos nedelsiant nutraukti CBI ir RBI schemų taikymą visiems jų prašantiems Rusijos piliečiams. Parlamentas taip pat paragino valstybes nares peržiūrėti neseniai patvirtintus Rusijos piliečių prašymus ir užtikrinti, kad nė vienas „Rusijos pilietis, turintis finansinių, verslo ar kitokių ryšių su V. Putino režimu, nepasiliktų savo pilietybės ir teisės gyventi šalyje arba kad tokiems asmenims būtų laikinai užkirstas kelias naudotis šiomis teisėmis“. 

Be to, Parlamentas paprašė Komisijos įvertinti ir patikrinti valstybių narių vertinimus ir pasiūlyti teisės aktus, kuriais būtų visiškai uždraustos CBI ir RBI schemos Rusijos piliečiams, kuriems taikomos ES sankcijos.

Šis turinys parengtas naujienų agentūros ELTA, dalyvaujančios Europos iniciatyvoje PULSE, kuria yra palaikomas tarptautinis žurnalistų bendradarbiavimas. Prie straipsnio prisidėjo Ispanijos naujienų portalo „El Confidencial“ žurnalistė Andrea Farnós ir Graikijos naujienų portalo „Efsyn.gr“ žurnlaistas Kostas Zafeiropoulos.