Maskva remiasi sutartimi, pagal kurią Helsinkis atsisakė prarastų teritorijų

Be japonų, reikalaujančių sugrąžinti jiems Kurilų salas, teritorines pretenzijas Maskvai ryžosi skelbti flegmatiškieji suomiai. Jie norėtų atgauti Kareliją ir to paties pavadinimo sąsmauką. Ši teritorija prarasta 1944 metais.

Tačiau Maskva remiasi 1947 metų Paryžiaus sutartimi, pagal kurią Suomija atsisakė prarastų žemių.

Dabar Suomijos visuomeninės organizacijos, ryžosi, reikalui esant, kreiptis į Žmogaus Teisių Teismą, įsikūrusį Strasbūre, kad būtų apgintos pabėgėlių iš Karelijos teisės.

Įsilaužėlio pokštas

Suomijoje iki šiol prisimenamas kuriozas, kai prieš trejus metus nežinomas pokštininkas ministro pirmininko Pavo Liponeno vardu laiške Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareikalavo, kad Maskva sugrąžintų Kareliją, “nes dauguma suomių nori atgauti okupuotas teritorijas”.

Laiško kopijos buvo pasiųstos Helsinkyje reziduojančioms ambasadoms ir žiniasklaidai. Tačiau piktadarys, įsilaužęs į Suomijos ministro pirmininko elektroninio pašto dėžutę, “peticijos” apačioje nurodė, kad tai - pokštas.

Paragino ieškoti senų dokumentų

Dabar Suomijos kai kurių visuomeninių organizacijų aktyvistai spręsti šią problemą ėmėsi rimtai. Istoriniais tyrimais pagarsėjęs teisininkas Karis Silvenojenas ketina teisiškai ir istoriškai motyvuoti teritorinių pretenzijų Maskvai pagrįstumą.

Jis paragino išeivius iš Karelijos ir jų palikuonis ieškoti senų dokumentų, kurie įrodytų, kad jie prarastoje teritorijoje turėjo žemės ir kitokio nekilnojamojo turto. K.Silvenojenas teigia, kad taip būtų galima pradėti restitucijos procesą.

Maskvos laikraštis “Novyje izvestija” pranešė, jog didžiausiuose Suomijos laikraščiuose jau paskelbta peticija, kurioje nurodoma, kaip bus siekiama atgauti prarastas teritorijas.

Siekia atstatyti teisybę

K.Silvenojenas sako, kad pirmiausiai su raginimu grąžinti okupuotas teritorijas bus kreiptasi į Rusijos vyriausybę. Kai bus gautas neigiamas atsakymas, tada bus kreiptasi į Žmogaus Teisių Teismą.

“Kad laimėčiau šią bylą, man pakanka dešimties žmonių, turinčių reikiamus nuosavybės dokumentus. Už savo paslaugas paimsiu vos kelis šimtus eurų. Šios bylos ėmiausi ne dėl naudos sau, o todėl, kad noriu atkurti istorinę teisybę”, - interneto svetainės “NEWSru.com” korespondentui sakė K.Silvenojenas.

Akcijos iniciatorius mano, kad jo klientai turi visus šansus bylą Strasbūre laimėti. “Rusija, kaip tai būdavo iki šiol, žinoma, remsis 1947 metų Paryžiaus sutartimi, pagal kurią Suomija pripažino Maskvos teritorines pretenzijas, bet šią sutartį pasirašė tik dvi valstybės. Mano klientai pareikš asmenines pretenzijas.

Sovietų Sąjungos laikais privati nuosavybė šioje šalyje apskritai neegzistavo. Bet dabar Rusijoje teisinė bazė pasikeitė, todėl išeitų, kad valstybė pažeidžia savo pačios įstatymus, kliudydama savininkams realizuoti savo teises”, - samprotauja K.Silvenojenas.

Keletas dešimčių persikėlėlių ir jų palikuonių jau atsiliepė į jo raginimą. Tačiau visuomenės apklausų, kurias reguliariai rengia išeivių iš Karelijos organizacijos, rezultatai rodo, kad dauguma suomių nenori, jog valstybinė siena tarp Suomijos ir Rusijos būtų nubrėžta iš naujo. “Šiandien dauguma suomių nenori, kad Karelija vėl atitektų Suomijai. Tai - faktas, kurį tenka pripažinti”, - konstatuoja Erkis Altas, vienas susivienijimo “PRO-Karelija”, siekiančio atstatyti senąsias Suomijos sienas, vadovas.

Pasak laikraščio “Novyje izvestija”, tokio paradoksalaus reiškinio priežastys yra dvi ir jos labai aiškios. Suomiai pirmiausiai baiminasi, kad Karelijos atgavimo atveju šalyje atsirastų maždaug pusantro milijono “veltėdžių”, gyvenančių šioje Rusijos autonominėje respublikoje. Daugumą suomių taip pat gąsdina ekspertų perspėjimai, kad, atgavus prarastą teritoriją, reikėtų mažiausiai 10 milijardų eurų jai sutvarkyti iki reikiamo lygio.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas mėginimus atgauti Kareliją anksčiau vis dėlto pavadino provokacija, galinčia smarkiai sugadinti dviejų šalių santykius.