Dalia Tamulevičiūtė išėjo

Dalia Tamulevičiūtė išėjo

„Teatro misija – kad žmogus niekada neprarastų vilties. Gyventi reikia dabar. Šiandien. Šitos dienos jau niekada nebus“, - sakė Dalia Tamulevičiūtė duodama interviu mūsų dienraščiui 2004-aisiais, kai statė spektaklį Klaipėdoje.

Garsi Lietuvos teatro režisierė ir pedagogė po sunkios ligos vakar rytą mirė Vilniuje.

65-erių režisierei prieš tris mėnesius Šveicarijoje buvo atliktos dvi sudėtingos galvos smegenų kraujagyslių operacijos. Balandį karo aviatoriai D.Tamulevičiūtę parskraidino į Lietuvą. Bet ji taip ir nepabudo iš komos.

Lietuvos kultūra neteko talentingos, visą save teatro menui aukojusios asmenybės. „Kokia skaudi netektis... Kokie žmonės išeina!.. Kaip mes visi ją mylėjom, tiesiog dievinom...“, - sakė braukdama ašarą klaipėdietė muzikologė Zita Jakštienė, sužinojusi apie savo buvusios dėstytojos mirtį.

Vieną iš paskutinių savo spektaklių - M.Gavrano „Viskas apie moteris“ D.Tamulevičiūtė 2004-ųjų rudenį pastatė Klaipėdos dramos teatre. Per pusantrų metų jis parodytas net 70 kartų, pelnė publikos palankumą ir dviejų teatro festivalių pagrindinius prizus – Lietuvoje ir Albanijoje.

Spektaklyje vaidinančios aktorės Nelė Savičenko, Regina Šaltenytė ir Valentina Leonavičiūtė, režisierę pažinojusios ne vienerius metus, rytoj ruošiasi į Vilnių – atsisveikinti su ja. „Lydėsim iki pat galo – jos gimtosios Varėnos kapinių. Mylėjom tą žmogų, norisi deramai išlydėt“, - virpančiu balsu kalbėjo buvusi studijų draugė aktorė V.Leonavičiūtė.

Aktorė vakar turėjo švęsti savo jubiliejinį gimtadienį. „Atsisakiau švęst. Lyg nujausdama... Grimo kambary su kolegėmis tyliai pasėdėjom, režisierę prisiminėm. Ji buvo darboholikė, labai mylėjo savo profesiją ir žmones. Reikalavo ne tik iš kitų, bet ir iš saves, daugiau rūpinosi kitais nei savim. Jai rūpėjo tik darbas, jos aplinkos žmonės – aktoriai, studentai“, - prisiminė V.Leonavičiūtė.

Lietuvos valstybinės konservatorijos ir Maskvos A.Lunačiarskio teatro meno instituto (GITIS) auklėtinė, ilgametė Valstybinio jaunimo teatro režisierė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė D.Tamulevičiūtė per daugiau nei tris dešimtmečius kūrybinio ir pedagoginio darbo metų išugdė visą būrį talentingų Lietuvos scenos meistrų. Nuo 1971-ųjų ji išleido aštuonias dramos teatro aktorių laidas. Jos mokiniais buvo aktoriai K.Smoriginas, D.Storyk, V.Petkevičius ir kiti.

Ji buvo viena ryškiausių lyderių Lietuvos teatre. Vyresnioji karta dar prisimena „Bebenčiuką“, „Škac, mirtie, visados škac!“, „Ugnies medžioklę su varovais“, Haroldą ir Modę“, „Bausti negalima pasigailėti“ ir kitus... Per 18 darbo metų Jaunimo teatre D.Tamulevičiūtė į jo sceną „atvedė“ daugiau kaip 30 spektaklių, 15 metų buvo šio teatro vyriausioji režisierė. Be to, režisavo spektaklius ir Kauno, Šiaulių, Klaipėdos dramos bei Rusų dramos teatruose.