- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) planuoja paskelbti nepaprastąją padėtį, kad galėtų finansuoti prieštaringai vertinamą sieną pasienyje su Meksika, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai, o toks jo sprendimas sukėlė nerimą amerikiečių įstatymų leidėjams prieš pat priimant teisės aktą, leisiantį išvengti dar vieno vyriausybės uždarymo.
D. Trumpas pažadėjo pasirašyti biudžeto įstatymą, leisiantį veikti federalinėms įstaigoms bent iki rugsėjo 30-osios.
Tačiau tame teisės akte nenumatytas finansavimas JAV ir Meksikos pasienyje D. Trumpo pageidavimu turinčiai iškilti sienai, o paskelbęs nepaprastąją padėtį prezidentas galės surasti ir paimti kitoms reikmėms numatytų federalinių lėšų finansuoti tam statiniui.
Prezidentas tokį žingsnį žengia siekdamas „užtikrinti, kad sustabdysime nacionalinio saugumo ir humanitarinę krizę pasienyje“, nurodė Baltųjų rūmų atstovė Sarah Sanders (Sara Sanders) prieš pat Senatui priimant biudžeto įstatymą.
Keliomis valandomis vėliau šį teisės aktą patvirtino ir Atstovų Rūmai, o D. Trumpas iki penktadienio vidurnakčio vietos (šeštadienio 7 val. Lietuvos) laiku turi jį pasirašyti, kad būtų išvengta jau antro šiemet vyriausybės uždarymo.
Pasirašius tą įstatymą būtų užbaigtas du mėnesius trukęs ginčas dėl vyriausybės finansavimo. Tačiau paskelbęs nepaprastąją padėtį D. Trumpas išprovokuos naują konfrontaciją ir sukels vieną rizikingiausių teisinių pavojų per savo kadenciją.
Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi), svarbi D. Trumpo priešininkė Vašingtone, sakė, kad Kongreso lyderiai „svarsto galimybes“, kaip atsakyti į tokį prezidento žingsnį.
„Paskelbti nacionalinę nepaprastąją padėtį būtų neteisėtas aktas, šiurkštus piktnaudžiavimas prezidento valdžia ir desperatiškas bandymas nukreipti dėmesį nuo fakto, jog prezidentas Trumpas sulaužė savo esminį pažadą, kad už tą sieną sumokės Meksika“, – sakoma N. Pelosi ir Senato mažumos lyderio Chucko Schumero (Čako Šumero) pranešime.
Senato daugumos lyderis Mitchas McConnellas (Mičas Makonelas) sakė palaikantis prezidentą, tačiau keletas kitų respublikonų stovyklos atstovų išreiškė gilų susirūpinimą padėtimi.
Paskelbti nacionalinę nepaprastąją padėtį būtų neteisėtas aktas, šiurkštus piktnaudžiavimas prezidento valdžia.
„Esu susirūpinęs dėl precedento, kuris gali kilti paskelbus nepaprastąją padėtį siekiant iš naujo asignuoti lėšas“, – pranešime sakė veteranas respublikonų senatorius Chuckas Grassley (Čakas Graslis).
Senatorė Susan Collins (Siuzan Kolins) savo ruožtu sakė, kad prezidentas padarytų klaidą paskelbdamas tokią nepaprastąją padėtį, bei perspėjo, jog tai „pakenktų“ įstatymų leidėjų itin svarbiam lėšų skirstytojų vaidmeniui.
Dauguma įstatymų leidėjų sakė nė nenumanantys, iš kur D. Trumpas paims lėšų sienai. Demokratai savo ruožtu teigė, kad šis prezidento žingsnis leistų ateityje kitiems šalies vadovams skelbti nepaprastąją padėtį dėl įvairių klausimų, pradedant šaudynėmis ir baigiant klimato kaita ar opioidų krize.
Sprendimas gali būti apskųstas teisme
Kaip numato JAV įstatymai, prezidentas gali paskelbti nacionalinę nepaprastąją padėtį nurodęs tam ypatingą priežastį.
Tai leidžia aktyvuoti šimtus kituose teisės aktuose numatytų specialiųjų Baltųjų rūmų įgaliojimų, tokių kaip karo padėties paskelbimas, pilietinių laisvių suspendavimas, kariuomenės išplėtimas, turto konfiskavimas ir prekybos, komunikacijų ir finansinių operacijų apribojimas.
D. Trumpas ne kartą yra sakęs, kad ieškos kitų federalinių šaltinių savo sienai finansuoti. Pastatyti sieną pietiniame JAV pasienyje buvo vienas iš pagrindinių jo 2016 metų kampanijos pažadų.
Vis dėlto manoma, kad prezidento sprendimas dėl nepaprastosios padėties bus apskųstas teisme.
Atstovų Rūmų teismų komiteto pirmininkas Jerry Nadleris (Džeris Nadleris) išreiškė paramą bendrai Kongreso rezoliucijai „panaikinti“ D. Trumpo nepaprastosios padėties paskelbimą.
Tokiai rezoliucijai veikiausiai būtų pritarta demokratų kontroliuojamuose Atstovų Rūmuose, tačiau Senate tokia iniciatyva tikriausiai susidurtų su sunkumais, nes kai kurie respublikonai gali nenorėti prieštarauti prezidentui.
Net jei tokia rezoliucija ir būtų priimta, D. Trumpas galėtų ją vetuoti.
N. Pelosi irgi išreiškė nepasitenkinimą D. Trumpo planais skelbti nepaprastąją padėtį ir sakė, jog jis daro „apgaulingą manevrą, kad apeitų Kongresą“.
„Tai, kas vyksta pasienyje, nėra nepaprastoji padėtis“, – sakė ji, o tokią Atstovų Rūmų pirmininkės poziciją pakartojo ir keletas demokratų kongresmenų.
Biudžete, kurį išvakarėse patvirtino abeji Kongreso rūmai, numatytas tik 1,375 mlrd. dolerių (1,2 mlrd. eurų) finansavimas pasienio tvorai ar sienai – gerokai mažiau nei D. Trumpo norimi 5,7 mlrd. dolerių (per 5 mlrd. eurų). Šis prezidento reikalavimas gruodį išprovokavo ilgiausią JAV istorijoje – 35 dienas trukusį – laikiną vyriausybės uždarymą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Beveik 1,5 mln. eurų per tris dienas: slovakai renka pinigus Ukrainai
Kelios Slovakijos organizacijos pradėjo lėšų rinkimo kampaniją „Amunicija Ukrainai“, per tris dienas surinkta beveik 1,5 mln. eurų. ...
-
V. Zelenskis susitiko su žydų organizacijų atstovais1
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su judėjų organizacijų atstovais ir žydų mokyklos mokiniais ir padėkojo visai žydų bendruomenei už paramą Ukrainai kovoje už laisvę. ...
-
Šveicarija nepritaria prisijungimui prie darbo grupės Rusijos oligarchų pinigams susekti1
Šveicarijos parlamentarai trečiadienį atmetė pasiūlymą, kad jų šalis prisijungtų prie Didžiojo septyneto (G-7) darbo grupės rusų oligarchų pinigams susekti ir areštuoti po Rusijos invazijos į Ukrainą. ...
-
O. Scholzas tikisi NATO šalyse rasti Ukrainai šešias „Patriot“ sistemas
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog Berlynas deda pastangas, kad „NATO kontekste“ Ukrainai būtų surastos šešios „Patriot“ oro gynybos sistemos, be tos, kurią Vokietija jau pažadėjo perduoti Kyji...
-
„Google“ atleido 28 darbuotojus, protestavusius dėl įmonės sutarties su Izraeliu
Po trikdančio sėdimojo protesto dėl „Google“ sutarties su Izraelio vyriausybe šis technologijų milžinas atleido 28 darbuotojus, ketvirtadienį pranešė „Google“ atstovas. ...
-
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijai planuoti pasikėsinimą į V. Zelenskį4
Lenkijoje sulaikytas vyras, įtariamas padėjęs Rusijos žvalgybos tarnyboms planuoti pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, ketvirtadienį pranešė lenkų ir ukrainiečių prokurorai. ...
-
NATO vadovas: Ukrainai skubiai reikalinga oro gynyba
Ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų susitikimą Italijos Kaprio saloje pareiškė, kad Ukrainai „skubiai ir būtinai reikia daugiau oro gynybos“. ...
-
JT vadovas perspėja: Viduriniai Rytai atsidūrė ant plataus regioninio konflikto slenksčio2
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ketvirtadienį nupiešė niūrų padėties Viduriniuose Rytuose vaizdą, perspėdamas, kad dėl karo Gazos Ruože ir Irano išpuolio prieš Izraelį kyla...
-
E. Macronas penktadienį Paryžiuje surengs derybas su Libano premjeru ir kariuomenės vadu
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) penktadienį Paryžiuje susitiks su Libano ministru pirmininku Najibu Mikati (Nadžibu Mikačiu) ir kariuomenės vadu Josephu Aounu (Džozefu Aunu), skelbia prezidentūra. ...
-
Žurnalas „Time“ įtraukė J. Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą9
JAV žurnalas „Time“ įtraukė kalėjime mirusio Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno našlę Juliją Navalnają į įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą ir paskelbė pirmą išsamų jos interviu, rašo rus...