Pasauliui grumiantis su pandemija, D. Trumpas įšaldė PSO finansavimą

Koronaviruso infekcijos COVID-19 pandemijos aukų skaičius viršijo 125 tūkst., o užsikrėtimo atvejų visame pasaulyje jau yra kone 2 milijonai. Liga pakeitė milijardų pasaulio žmonių gyvenimus, priversdama juos nekelti kojos iš namų.

Visoje planetoje valstybių lyderiai karštligiškai svarsto, kada atšaukti karantino suvaržymus, kad parblokštos ekonomikos galėtų atsigauti, bet nekiltų antroji užsikrėtimų banga.

Pasauliui bandant įveikti pandemiją, D. Trumpas puolė PSO ir sustabdė finansavimą šiai organizacijai, kuri pernai iš JAV gavo 400 mln. dolerių (365 mln. eurų).

Finansavimas sustabdytas, kol bus parengta apžvalga dėl PSO vaidmens „labai blogai valdant ir dangstant koronaviruso plitimą“, sakė D. Trumpas, kuris Ženevoje įsikūrusią organizciją apkaltino „politinį korektiškumą iškeliant virš gyvybes gelbstinčių priemonių“.

Pasak JAV prezidento, protrūkis galėjo būti suvaldytas „su labai mažu mirčių skaičiumi“, jei PSO būtų kruopščiai įvertinusi situaciją Kinijoje, kur liga praėjusių metų pabaigoje atsirado.

D. Trumpas PSO pliekė Jungtinėms Valstijoms užregistravus, kaip nurodo Johnso Hopkinso (Džonso Hopkinso) universitetas, naują rekordinį per parą mirusių žmonių skaičių – 2 228.

Vis dėlto D. Trumpas pažadėjo „labai greitai“ vėl išjudinti dideles didžiausios pasaulio ekonomikos dalis ir sakė, kad JAV vėl atsidarys „gražiomis mažomis dalimis“, o labiausiai paveiktiems rajonams, tokiems kaip Niujorkas, teks palūkėti šiek tiek ilgiau.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ekonominės katastrofos mastą pademonstravo pareiškimu, kad „Didysis uždarymas“ gali atimti iš pasaulio ekonomikos 9 trln. dolerių ir kad tai būtų didžiausias smukimas nuo praėjusio amžiaus 4-ojo dešimtmečio Didžiosios depresijos.

Viruso paveikta Kinijos ekonomika, dydžiu nusileidžianti tik JAV, pirmąjį šių metų ketvirtį tikriausiai traukėsi pirmą kartą per maždaug tris dešimtmečius, sakė naujienų agentūros AFP trečiadienį apklausti ekonomistai.

„Dirbti dykumoje?“

Atsiradus nedrąsiai vilčiai, kad pandemija galbūt pasiekė savo piką kai kuriuose židiniuose Europoje, daug šalių pradeda laipsniškai švelninti suvaržymus, nors tokie žingsniai vertinami nevienareikšmiškai.

Italija, kuri yra tarp labiausiai pandemijos paveiktų pasaulio šalių, jau leido atidaryti knygynus, savitarnos skalbyklas, raštinės reikmenų ir vaikiškų drabužių parduotuves, bet daug kompanijų savininkų nusprendė dar nepradėti darbo.

„Dirbti dykumoje? Kodėl? Knygynas yra vieta, kur bendraujama, o atidaryti kompaniją, kur nepraeina jokie žmonės, pavojinga visais atžvilgiais“, – sakė vieno Milano knygyno savininkė Cristina Di Caio (Kristina Di Kajo).

Ispanija leido atnaujinti darbą kai kuriose gamyklose ir statybvietėse, o didžiausia Europos ekonomika Vokietija tikisi kai kuriuos suvaržymus sušvelninti vėliau trečiadienį.

Europos Sąjunga trečiadienį turi pasiūlyti valstybėms narėms bendras gaires, kaip išeiti iš suvaržymų režimo.

Didelio pandemijos smūgio išvengusios Austrijos vyriausybei leidus vėl atidaryti kai kurias mažas parduotuves, populiariame Vienos parduotuvių rajone pasirodė kaukėtų pirkėjų.

„Tiesiog labai tikiuosi, kad dar ne per anksti [švelninti suvaržymus]", – naujienų agentūrai AFP sakė 75 metų pensininkė Anita Kakac (Anita Kakak).

„Neįgyvendinamas ir nepalaikomas“

Tačiau kitose šalyse žmonės rengiasi dar kelioms suvaržymų savaitėms. 1,3 mlrd. Indijos gyventojų karantino sąlygomis turės gyventi iki gegužės 3-osios, nors suvaržymais labai piktinasi milijonai neremiamų neturtingų žmonių.

Kai kuriose turtingesnės Europos dalyse pasirodžius viruso atsitraukimo ženklams, COVID-19 pamažu įsigali Afrikoje, kur jau užregistruota 15 tūkst. užsikrėtimo ir 800 mirties atvejų. Afrikoje taip pat nuogąstaujama dėl didėjančio bado ir galimų socialinių neramumų.

„Uždarymas yra neįgyvendinamas ir nepalaikomas didelėje Afrikos dalyje“, – sakė Jakkie Cilliersas (Džakis Silirsas) iš Pretorijoje įsikūrusio strateginių studijų centro „Institute for Security Studies“ (ISS).

„Bandote padaryti neįmanomą dalyką ir pasmerkiate žmones pasirinkimui badauti arba susirgti... Neįmanoma 10-čiai žmonių gyventi skardos lūšnoje ir tris savaites neišeiti į lauką“, – sakė jis.

Panaši krizė bręsta Ekvadore, kur badas verčia labai paveikto Gvajakilio miesto skurdžių rajonų gyventojus nepaisyti viruso baimės.

„Policija atėjo su botagu vaikyti žmonių, bet kaip pasakyti neturtingam žmogui „lik namie“, jei nepakanka maisto?“ – sakė 35 metų mokytojas Carlosas Valencia (Karlosas Valensija).

Tačiau tose pasaulio šalyse, kur COVID-19 protrūkiai kilo pirmiausia, gyvenimas palaipsniui pradeda priminti normalų. Pietų Korėjoje trečiadienį vyksta rinkimai, kuriuose nepaisant COVID-19 tikimasi didelio rinkėjų aktyvumo.

Nuotaiką toliau kelia žmonių sugebėjimo atsitiesti ir dosnumo pavyzdžiai.

99 metų britas, Antrojo pasaulinio karo veteranas Tomas Moore'as (Tomas Muras), surinko 1,73 mln. eurų sveikatos apsaugos darbuotojams 100 kartų su vaikštyne perėjęs savo 25 m ilgio kiemą.

Brazilijoje tokio paties amžiaus vyras įveikė naująjį koronavirusą.

„Man tai buvo didžiulė kova, didesnė nei kare. Kare arba žūsti, arba gyveni. Čia turi kovoti, kad gyventum, ir iš šios kovos išeini nugalėtojas“, – sakė Ermando Piveta (Ermandas Piveta).

ES diplomatijos vadovas „labai apgailestauja“

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) trečiadienį pasmerkė Jungtinių Valstijų prezidento D. Trumpo sprendimą.

„Labai apgailestauju dėl JAV sprendimo sustabdyti finansavimą PSO“, – parašė J. Borrellis socialiniame tinkle „Twitter“.

„Nėra priežasties, pateisinančios šį žingsnį tokiu metu, kai labiau nei kada nors anksčiau reikia jų pastangų, siekiant suvaldyti koronaviruso pandemiją“, – pridūrė jis.  

„Tik bendromis jėgomis galime įveikti šią krizę, nepaisančią jokių sienų“, – pridūrė ES diplomatijos vadovas.