Čekijai perimant pirmininkavimą iš Prancūzijos, čekų vyriausybė vienoje pilyje susitiks derybų su eurokomisarais, o vėliau įvyks koncertas, bet ateinantį pusmetį daug laisvo laiko ir švenčių tikriausiai nebus, sako analitikai.

Šis pirmininkavimo pusmetis pritaikomas „ne geram orui, o blogiems laikams“, naujienų agentūrai AFP sakė Pavelas Havličekas iš Prahoje įsikūrusios ne pelno organizacijos „Asociace pro mezinarodni otazki“ (AMO).

10,5 mln. gyventojų turinti Čekija, nuo 2004-ųjų priklausanti Europos Sąjungai, yra pažadėjusi didžiausią dėmesį skirti tam, kaip padėti Ukrainai, ir karo padariniams.

Praha nori padėti suvaldyti pabėgėlių krizę, pradėti atstatymą po karo, didinti ES energetinį saugumą, gynybinius pajėgumus ir ekonominį atsparumą, gerinti demokratinių institucijų atsparumą.

„Visi prioritetai labai gerai parinkti, ir jei mums pavyks padėti ant stalo bent kai kuriuos iš jų, pradėti derybas su partnerėmis ir pasiekti bent kai kuriuos sprendimus, tuomet, pasakyčiau, nebūsime iššvaistę laiko veltui“, – sakė P. Havličekas.

Palaiko sankcijas

Čekija užsitarnavo pagarbą užsienyje padėdama Ukrainai, pridūrė analitikas.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną Čekija priėmė beveik 400 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių ir suteikė nemažą finansinę bei karinę pagalbą Kyjivui.

Šalis taip pat tvirtai pasisako už ES sankcijas Rusijai.

Dešiniojo sparno ministras pirmininkas Petras Fiala, buvęs politikos analitikas, 992 puslapių knygos apie ES bendraautorius, neseniai sakė, kad bandys organizuoti viršūnių susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Susitikime taip pat dalyvautų Vakarų Balkanų šalys, kurių siekiai įstoti į ES – remiami Čekijos ir kitų regiono šalių – neseniai įstrigo.

Tačiau toks viršūnių susitikimas, kurio metu Ukrainai būtų pasiūlytas „Marshallo (Maršalo) planas“ – kaip JAV iniciatyva siekiant padėti atstatyti Vakarų Europą po Antrojo pasaulinio karo – būtų surengtas tik tuo atveju, jei pasibaigtų karas.

Politikos analitikas Jiri Pehe (Jiržis Pehė) sakė, kad dėl šios išankstinės sąlygos projektas yra nerealistiškas.

„Konfliktas vargu ar pasibaigs iki Čekijos pirmininkavimo pabaigos“, – AFP sakė jis.

„Manau, kad čekai tiesiog bandys organizuoti viršūnių susitikimą dėl Ukrainos ir... įtikinti kitas valstybes toliau teikti pagalbą šiai šaliai“, – pridūrė J. Pehe.

Euroskepticizmas

Čekai netinkami vadovauti diskusijoms dėl ekonomikos atsigavimo ar energetinio saugumo, sakė J. Pehe.

Pasak jo, šalis grumiasi su didele infliacija, dar nėra prisijungusi prie euro zonos ir yra priklausoma nuo branduolinės energijos, kurios atsisakė kai kurios ES narės, įskaitant Vokietiją.

„Šiuo atžvilgiu ji vargu ar galėtų imtis lyderystės, todėl manau, kad ji veikiau atliks tarpininkės vaidmenį aukščiausiojo lygio susitikimuose ar derybose šiais klausimais, o vadovaujamo vaidmens imsis kitos šalys“, – kalbėjo politikos analitikas.

Čekams būdingas euroskepticizmas. Kovo mėnesį vyriausybės užsakymu sociologinių tyrimų bendrovės STEM atlikta apklausa parodė, kad tik 36 proc. čekų patenkinti ES.

P. Fialos centro dešiniųjų vyriausybė yra mažiau euroskeptiška nei kai kurios jos pirmtakės, tačiau analitikai abejoja, ar ji sugebės atsiriboti nuo Vengrijos ir Lenkijos, dažnai sukeliančių problemų ES viduje.

Praha palaiko glaudžius ryšius su abiem šalimis, taip pat su Slovakija – jos visos priklauso vadinamajai Višegrado grupei.

Tiek Vengrija, tiek Lenkija seniai ginčijasi su Briuseliu dėl teisinės valstybės principų laikymosi.

Europos Komisijos vicepirmininkė čekė Vera Jourova neseniai paragino vyriausybę užimti aiškią poziciją dėl Vengrijos ir Lenkijos, kai pirmininkaus 27 valstybių blokui.

Tačiau J. Pehe išliko skeptiškas: „Nematau jokių galimybių, kad Čekija užims kritiškesnę poziciją.“