Kas laukia Irako ateityje, galima tik spėlioti  

Kelis tūkstančius metų siekiančioje Irako istorijoje tarsi veidrodyje atsispindi šios valstybės didybė, lydima ir nuopuolių - svetimšalių jungo, kurį ilgainiui pakeitė sava diktatūra. Ją sumanė likviduoti antisadamiškoji koalicija, į kurios pajėgas irakiečiai žiūri mažų mažiausiai įtariai.  

Užkariautojai keitė užkariautojus  

Dabartinėje Irako teritorijoje šeimininkavo kas tik netingėjo: ir mongolai, ir seldžiukai, ir turkai osmanai. Pastarieji ilgam čia įsitvirtino nuo Viduramžių. Taip ir vilko irakiečiai jungą iki pat Pirmojo pasaulinio karo. Nuo tada Irako likimas ilgam liko susietas su britais, kurie pirmieji dar XIX amžiuje užuodė “juodojo aukso” kvapą.

Britai dėl Irako naftos stojo į konfliktą su vokiečiais, pirmaisiais atradusiais naftą prie dabartinio Mosulo. “Juodasis auksas” tapo tuo masalu, kuris ne tik lėmė ir lemia irakiečių gyvenimą dabar. Nafta suskaldė ir juos pačius. Visi nori kontroliuoti “savo” gręžinius: Sadamas Huseinas - centrinėje šalies dalyje, šiitai - aplink Basrą, kurdai - prie Erbilio.

Šalies orientacija moderniosios istorijos eigoje svyravo tarp Rytų ir Vakarų. Lemiamas posūkis įvyko 1958-aisiais, kuomet kairuoliškoji karininkijos dalis surengė perversmą ir nuvertė provakarietišką valdžią.

Prasidėjo suartėjimas su Sovietų Sąjunga. Tokia tendencija sustiprėjo atėjus į valdžią Sadamui Huseinui. Tą bendradarbiavimą vainikavo maždaug aštuonių milijardų dolerių skola SSRS teisių perėmėjai - Rusijai.  

Atskira respublika  

Politologai ir geografai tvirtina, kad ikikarinį Iraką sudarė trys dalys. Tai - centrinė šalies dalis, kurią kontroliavo Sadamo Huseino režimas, remiamas pirmiausiai tos pačios islamo šakos, kaip ir jis, išpažinėjų - sunitų, sudarančių maždaug 40 proc. šalies gyventojų.

Savotiška atskira respublika - Kurdistanas. Skyrium laikosi ir šiitai, susibūrę aplink Basrą, bet jie buvo priversti taikstytis su režimu.

Kurdų kontroliuojamas Šiaurės Irakas iki pastarojo karo gyveno kaip savarankiška valstybė, tik jos niekas nepripažino. Šiame darinyje su savaitės komandiruote apsilankę BBC žurnalistai stebėjosi, kad jis turi beveik visus valstybės požymius - vėliavą, herbą, sukarintas gynybines pajėgas, policiją. Neturi tik savo pinigų - apyvartoje JAV doleriai ir Irako dinarai.

Čia gyvena maždaug keturi milijonai kurdų, kaip velnias kryžiaus iki šiol bijančių turkų. Nepripažintos respublikos, turinčios ir savo parlamentą, gyventojai padėtimi, susidariusia po pirmojo karo Persijos įlankoje, kai Sadamui Huseinui buvo smarkiai aplaužyti ragai, buvo labai patenkinti.

Artimųjų Rytų specialistai, lankydamiesi Irako Kurdistane, iš pokalbių su vietos gyventojais pastebi, kad vis dėlto jie savo mirtinu priešu laiko ne Sadamą Huseiną, bet Turkiją. Jie savo poziciją argumentuoja maždaug taip: diktatorius - laikinas, o Turkija - amžina.

Dabar Irako šiaurės kurdai, aktyviai prisijungę prie koalicijos veiksmų, tikisi dividendų: jie sieks, kad amerikiečiai ir britai juos pridengtų savo sparneliu.  

Šiitai prisimena nuoskaudas  

Sadamo Huseino santykiai su šiitais, sudarančiais net 45 proc. šalies gyventojų, susibūrusių aplink antrąjį pagal didumą miestą - Basrą, visada buvo pilni įtarinėjimų ir nepasitikėjimo nuo pat diktatoriaus įsiviešpatavimo pradžios.

Regiono ekspertai pažymi, kad šiitams nuo seno būdingas įtarumas. Istorijos tėkmėje jie ne kartą nusvilo nagus. Štai ir dabar į amerikiečius ir britus jie žiūri atsargiai.

Tikėtasi, kad, kai koalicijos pajėgos judės Bagdado link per šiitų kontroliuojamus rajonus, išvaduotojai bus pasitikti su gėlėmis. Bet jie nepamiršo Vašingtono išdavystės per 1991 metų Persijos įlankos karą.

Jie prisimena, kas atsitiko per “Audros dykumoje” operaciją: sukilo, bet amerikiečiai jiems į pagalbą neatėjo. Vėliau Sadamas Huseinas griebėsi masinių kruvinų represijų.  

Čingischano pėdomis  

Kai amerikiečiai užims Bagdadą, kurį daugiau kaip prieš septynis šimtmečius buvo nukariavę mongolai, tai bus pirmas kartas nuo kolonijinės eros pabaigos, kai Vakarų šalies armija užima kurios nors musulmonų šalies sostinę.

“Amerikiečiai Bagdadą užims pirmieji po mongolų vado, baisiojo Čingischano vaikaičio, invazijos į senąjį kalifato centrą; tai įvyko 1258 metų vasario 10 dieną”, - agentūrai Reuters teigė Tuniso istorikas Ahmedas Kedidis.

“Taigi jei Bagdadą valdys koks nors Amerikos kalifas, toks, kaip Tomis Frenksas, arabai ir visi musulmonai patirs milžinišką šoką, nes Bagdadas - senoji islamo sostinė”, - teigia A.Kedidis.

JAV pareigūnai yra užsiminę, kad, kai koalicijos pajėgos Sadamą Huseiną nuvers, laikinuoju Irako administratoriumi bus paskirtas generolas Tomis Frenksas, dabar vadovaujantis amerikiečių ir britų kariams. Visi musulmonai buvo šokiruoti, kai anksčiau Izraelis savo sostine paskelbė Jeruzalę. Ilgainiui tas šokas išblėso.

Tačiau Kataro universiteto politikos mokslų profesorius Mohamedas Mesferas agentūrai Reuters teigė, kad dabar situacija kita: “Musulmonų akyse okupantai šį kartą yra amerikiečiai. Bagdado ir visos šalies užėmimas sukels didžiulę islamizmo bangą, kuri skaudžiai smogs Jungtinėms Valstijoms ir Didžiajai Britanijai”. M.Mesferas įsitikinęs, kad irakiečiai, bent tie, kurie nuoširdžiai garbino Sadamą Huseiną, okupacijai priešinsis. Profesoriaus teigimu, bet kuris laikinasis “kalifas” - T.Frenksas ar kuris nors kitas - valdys galbūt tik savo administracijos rūmus, o ne visą šalį.

Tuo tarpu dauguma politikos apžvalgininkų mano, kad JAV tokio gardaus kąsnio lengvai neišsižadės. Žodžiu, Irako ateitis - miglose.