Vilniuje ketvirtadienį vykusiame Lietuvos verslo forume, kuriame buvo pristatyta nauja Visuotinės gynybos koncepcija, dalyvavęs P. M. Breedlove'as interviu Eltai teigė, kad, jeigu būtų siekiama didesnės konfrontacijos su Vakarais, didelių nuostolių Ukrainoje patyrusi kariuomenė, pirmiausia turėtų atkurti savo pajėgumus, atnaujinti karinę techniką ir persiginkluoti.
„Kol Rusijos pajėgos yra įstrigusios Ukrainoje, jos nepradės plataus masto puolimo prieš NATO. Mane labiau gąsdina nedidelis išpuolis, kuriuo būtų siekiama sutrikdyti NATO veiklą ir sugriauti patį Aljansą“, – sakė generolas.
Buvęs NATO pajėgų Europoje vadas taip pat kritiškai vertino Aljanso reakciją į Rusijos vykdomas hibridines atakas. Pasak jo, Vakarų valstybės iki šiol neprivertė Maskvos atsakyti už diversijas, oro erdvės pažeidimus ir išpuolius prieš povandeninę infrastruktūrą, todėl Kremlius gali manyti, kad tokie veiksmai nesulauks rimtesnių pasekmių.
„Vladimirui Putinui bus leidžiama daryti viską, ką mes jam leisime. (...) Jis nesiliaus, kol mes jo nesustabdysime“, – pabrėžė P. M. Breedlove'as.
Mane labiau gąsdina nedidelis išpuolis, kuriuo būtų siekiama sutrikdyti NATO veiklą ir sugriauti patį Aljansą.
Rusijos kariuomenei būtina atkurti pajėgumus
– Generole, ne kartą perspėjote, kad V. Putinas nesustos, jeigu nebus sustabdytas. Vertinant dabartinę saugumo situaciją, kiek tikėtina, kad per artimiausius 3-5 metus gali kilti tiesioginis karinis konfliktas tarp Rusijos ir NATO?
– Neturiu krištolinio rutulio, kad galėčiau numatyti ateitį. Tačiau žinau, kad šiuo metu Rusijos kariuomenei Ukrainoje nesiseka. Kol jos pajėgos yra įstrigusios Ukrainoje, jos nepradės plataus masto puolimo prieš NATO.
Mane labiau gąsdina nedidelis išpuolis, kuriuo būtų siekiama sutrikdyti NATO veiklą ir sugriauti patį Aljansą. Kalbant apie plataus masto karą, Rusijos kariuomenei pirmiausia būtina atkurti savo pajėgumus, persiginkluoti ir atnaujinti karinę techniką, nes Ukrainoje ji patyrė didelių nuostolių.
– Ar, jūsų vertinimu, dabartinis NATO atsakas į Rusijos vykdomas hibridines atakas yra pakankamas?
– Ne. V. Putinui bus leidžiama daryti viską, ką mes jam leisime. Jis rengia sprogdinimus Vokietijos oro uostuose, siunčia dronus į mūsų oro erdvę, dronai nukrenta mūsų valstybėse, vykdomos atakos vandenyje ir prieš povandeninius kabelius. Už visus šiuos veiksmus mes neprivertėme jo atsakyti. Todėl jis mano, kad tokie veiksmai yra priimtini ir gali būti toliau naudojami. Jis nesiliaus, kol mes jo nesustabdysime.
NATO valstybės turi didinti karinius pajėgumus
– Lietuvoje šiuo metu diskutuojama apie visuotinį šaukimą į kariuomenę. Kritikai teigia, kad tam reikėtų milžiniškų investicijų į instruktorius, karinę infrastruktūrą ir ginkluotę. Remiantis jūsų patirtimi, ar Lietuva turėtų teikti pirmenybę karių skaičiaus didinimui, ar jau turimų pajėgų technologiniam aprūpinimui ir kovinei parengčiai?
– Nenorėčiau nurodinėti Lietuvai, kaip ji turėtų tvarkyti savo reikalus. Tačiau galiu pasakyti, kad mums visiems reikia didesnių karinių pajėgumų. Kalbu tiek apie savo šalį, tiek apie kitas valstybes, įskaitant Lietuvą. Mums visiems reikia didesnių pajėgumų, tačiau tos pajėgos turi būti tinkamai parengtos. Tai reiškia mokymą, aprūpinimą, technologijas ir kitus būtinus dalykus. Todėl Lietuva turi pasirinkti tinkamas priemones, kurios leistų suderinti kariuomenės stiprinimą ir tinkamą jos dydį.
Manau, kad Visuotinės gynybos koncepcija pateiks tam tikras rekomendacijas. Tačiau Lietuva yra suvereni valstybė ir pati priims sprendimus atsižvelgdama į jai pateiktas rekomendacijas. Esu gana tikras, kad ji priims tinkamus sprendimus.
JAV pajėgi padėti Lietuvai
– Atsižvelgiant į JAV įsitraukimą į karą su Iranu ir šio konflikto eigą, ar manote, kad Jungtinės Valstijos būtų pajėgios suteikti karinę pagalbą Lietuvai, jeigu artimiausiu metu kiltų karinis konfliktas?
– Taip.
– „Labai išsamus“ atsakymas, tamsta generole.
– Nenorėjau, kad mano atsakymas nuskambėtų nemandagiai. Tačiau JAV kariuomenė yra labai pajėgi padėti savo sąjungininkams.
Derybos dėl Ukrainos negali vykti be Ukrainos
– Matome atsinaujinusias Vašingtono ir Maskvos diskusijas, įskaitant galimą ekonominį bendradarbiavimą bei derybas dėl Ukrainos ateities. Ar įžvelgiate riziką, kad Jungtinės Valstijos galėtų siekti platesnio susitarimo su Rusija Europos saugumo interesų sąskaita?
– Pradėsiu nuo pačios tokių susitikimų prielaidos. Jungtinėse Valstijose jau seniai laikomės principo, kad nieko apie Ukrainą negali būti sprendžiama be Ukrainos. Manau, kad bet kokios trišalės derybos, kuriose nedalyvauja Ukraina, yra neteisingos ir reiškia blogą politiką.
– Kaip, jūsų vertinimu, kariniu požiūriu turėtų atrodyti sėkminga karo Ukrainoje baigtis?
– Ukrainos žmonės turi būti patenkinti priimtu sprendimu. Manau, kad prezidentas Volodymyras Zelenskis supranta: jeigu jis pateiktų susitarimą, kuriam Ukrainos visuomenė nepritartų, toks susitarimas nebūtų ilgalaikis, o ir jis pats neišsilaikytų valdžioje. Todėl svarbiausia, kad bet kokiame susitarime būtų atsižvelgta į Ukrainos poreikius ir siekius.
Tam būtina, kad Ukraina dalyvautų rengiant tokį susitarimą.
– Ar paliaubos, kurios leistų Rusijai atkurti savo ginkluotąsias pajėgas, galėtų padidinti būsimo konflikto su NATO tikimybę?
– Turime suprasti, kad nebegalime leisti Rusijai nevaržomai veikti Europoje. Todėl būtina pasiekti susitarimą, ypač dėl Ukrainos, kuris užtikrintų Ukrainos suverenią jos teritorijos kontrolę. Turime sukurti tokią saugumo situaciją, kurioje Ukrainai nebekiltų Rusijos grėsmė, ir padėti jai įtvirtinti teisės viršenybę. Kai pasaulis pamatys, kad užtikrinome saugumą ir teisės viršenybę, visi norės prisidėti prie Ukrainos atstatymo.
(be temos)