„Lietuvos užsienio reikalų ministras šiandien išdrįso pasakyti, kad jam būtų gėda gyventi šalyje, kuri perka pigią rusišką naftą (...). Kolega neteisingai supranta situaciją! Baltijos šalys jau seniai šoka pagal Zelenskio dūdelę, jos šoka taip, kaip Zelenskis joms groja“, – socialiniame tinkle „Facebook“ penktadienį rašė P. Szijjarto.
Iranui dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose blokuojant naftos tiekimui itin svarbų Hormūzo sąsiaurį bei atakuojant Persijos įlankos šalių naftos perdirbimo infrastruktūrą, pasaulyje kyla naftos kainos.
Reaguodamas į šią situaciją Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas paragino ES sustabdyti sankcijas Rusijos naftai bei dujoms ir taip sumažinti išaugusias kainas.
K. Budrys interviu BNS tokį siūlymą sukritikavo ir ragino Bendriją nepasiduoti pagundai tokiu būdu mažinti kainas.
„Matome, kokia yra pigesnės naftos kaina atskirų valstybių atveju Europos Sąjungoje – tai yra politinė autonomija, tai yra agentavimas Rusijai tam tikrose situacijose. Man būtų gėda gyventi, dirbti tokiai valstybei, kuri dėl keletu dolerių pigesnės naftos barelio kainos darytų tokius dalykus, kur aš matau, yra verčiami daryti kiti“, – teigė K. Budrys.
ES rusiškos naftos importą jūra uždraudė dar 2022 metais, o eksportas vamzdynais per Ukrainą į Vengriją ir Slovakiją yra faktiškai blokuojamas nuo sausio.
Vengrijos užsienio reikalų ministras nurodė, jog Budapeštas nepasiduoda „Zelenskio šantažui“.
„Mums niekas negali nurodinėti, iš kur pirkti ar jos nepirkti, ir niekas negali priversti mūsų pirkti naftą brangiau nei iki šiol! (...) kitaip nei Baltijos šalių gyventojai, mes priešinamės Zelenskio šantažui ir giname savo suverenitetą!“ – P. Szijjarto.
Kylančios naftos kainos padeda Maskvai padengti didėjančią viešųjų finansų spragą. Europos Komisijos atstovė Paula Pinho (Paula Pinju) penktadienį pareiškė, kad nuo karo Irane pradžios Maskva kasdien gauna po 150 mln. JAV dolerių (129,9 mln. eurų) papildomų pajamų iš naftos pardavimų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)