Algirdas Šemeta neišsaugos biudžeto ir finansinio programavimo komisaro posto, o pirmuoju ES prezidentu greičiausiai taps Nyderlandų premjeras Janas Peteris Balkenende, tikina dienraščio šaltiniai Briuselyje.
Laukiama V.Klauso parašo
Čekijos konstituciniam teismui vakar paskelbus, kad ES institucinę reformą numatanti Lisabonos sutartis "kaip visuma" neprieštarauja šios šalies konstitucijai, tikimasi, jog Čekijos prezidentas Václavas Klausas netrukus pasirašys šią sutartį ir ji įsigalios nuo 2010 m. sausio 1-osios.
Lisabonos sutartimi, be kita ko, numatomas Europos Vadovų Tarybos nuolatinio pirmininko postas, kuris paprastai vadinamas ES prezidentu. Šiuo metu Europos Vadovų Tarybos pirmininkai keičiasi kas pusmetį su ES pirmininkaujančia valstybe. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai dirbs nuolatinis Tarybos pirmininkas, išrinktas 2,5 metų kadencijai.
Tikimasi, kad naujasis ES prezidentas bus išrinktas neeiliniame ES viršūnių posėdyje, kuris numatomas lapkričio viduryje, jeigu iki to laiko V.Klausas pasirašys Lisabonos sutartį.
Kompromisinė figūra
Ilgą laiką realiausiu pretendentu į ES prezidentus laikytas prieš kelerius metus iš Didžiosios Britanijos premjero pareigų pasitraukęs Tony Blairas. Kitas realus pretendentas buvo dabartinis Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude'as Junckeris.
Tačiau diplomatiniai šaltiniai Briuselyje tvirtina, kad artėjama prie sutarimo, jog ES prezidentu nebus paskirtas nė vienas iš šių favoritų.
Esą Bendrijos vadovu galėtų tapti dabartinis Olandijos premjeras J.P.Balkenende. 53 metų olandų politikas, nuo 2002-ųjų vadovaująs Nyderlandų vyriausybei, laikomas kompromisine, bene visoms didžiosioms ir įtakingiausioms ES valstybėms priimtina figūra. Jai iš esmės neprieštarautų ir mažųjų ar naujųjų ES šalių vadovai.
T.Blairas ne visiems priimtinas, nes jis yra valstybės, neįsivedusios euro ir nepriklausančios Šengeno grupei, atstovas. J.C.Junckerio kandidatūra irgi dėl įvairių priežasčių netenkina kai kurių ES valstybių.
Nauja Komisijos sudėtis
Britai, iš kurių atimama ES prezidento pareigybė, turėtų būti nuraminti kitu nauju įtakingu postu. Pagal Lisabonos sutartį bus įsteigtas bendrojo ES užsienio politikos ir saugumo atstovo postas. Paprastai ši pareigybė vadinama tiesiog ES užsienio reikalų ministru.
Šaltinių duomenimis, 44 metų Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Davidas Milibandas turėtų tapti Bendrijos diplomatijos vadovu. Dėl to esą jau sutarė visos ES valstybės.
Neeiliniame ES viršūnių susitikime, kuris po dviejų trijų savaičių turėtų įvykti Briuselyje, ketinama ne tik išrinkti būsimą ES prezidentą bei užsienio reikalų ministrą, bet ir paskelbti naują Europos Komisiją (EK). Tai turėtų padaryti antrai EK vadovo kadencijai jau paskirtas José Manuelis Barroso.
Beje, ES užsienio reikalų ministras tuo pat metu bus ir EK viceprezidentas. Tad D.Milibandas šias pareigas turėtų eiti artimiausius penkerius metus – visą EK kadenciją.
A.Šemeta gaus kitą portfelį
Kai J.M.Barroso paskelbs naują EK, paaiškės, kurio komisaro postą užims Lietuvos atstovas A.Šemeta.
Premjeras Andrius Kubilius tikisi, kad jo proteguojamas A.Šemeta vėl taps biudžeto ir finansinio programavimo komisaru. Šias pareigas Lietuvos atstovas eina nuo šių metų birželio, kai perėmė jas iš Prezidente išrinktos Dalios Grybauskaitės, penkerius metus buvusios Lietuvos deleguotos eurokomisarės.
Tačiau, diplomatinių šaltinių teigimu, A.Šemeta vargu ar taps biudžeto ir finansinio programavimo komisaru. Į šias pareigas pretenduoja Prancūzijos, Lenkijos ir kai kurių kitų valstybių atstovai EK.
Vis dėlto A.Šemeta esą gali pretenduoti į gana svarų ekonominės srities komisaro portfelį, pavyzdžiui, konkurencijos, energetikos, pramonės ar transporto.
Naujausi komentarai