Jeigu kas paklaustų, kas yra didžiausias euroskeptikas Didžiojoje Britanijoje, neabejotinai pirma pavardė, kuri šautų į galvą –  N.Farage'as. Šis politikas savo karjerą skyrė agitacijai už Britanijos pasitraukimą iš ES – tikslui, kuris anksčiau atrodė neįgyvendinamas.

Nepaisant pergalės referendume, šią savaitę Nepriklausomybės partijos (UKIP) lyderis netikėtai pareiškė, kad traukiasi iš partijos vedlio pareigų.

Anot N.Farage'o, tikslas pasiektas: Britanija – nebe ES narė, tad jam UKIP vadovo poste nebėra ką veikti.

52 metų N.Farage'ui nė karto nepavyko prasimušti į Didžiosios Britanijos parlamentą, bet dėl savo vaidmens "Brexit" kampanijoje jis jau pateko į istoriją.

Siekis suvaldyti euroskeptikus konservatorių partijoje, taip pat ir pažaboti UKIP populiarumo augimą prieš rinkimus buvo viena priežasčių, paskatinusių Davidą Cameroną 2013 m. paskelbti apie planus surengti referendumą dėl tolesnės Britanijos narystės ES.

N.Farage'as atliko ryškų vaidmenį "Brexit" kampanijoje, nors jis ir nebuvo įtrauktas į oficialią "Pasitraukimo" stovyklą.

UKIP vedlys, kuris nuo 1999 m. yra Europos Parlamento (EP) narys, uoliai stūmė "Brexit" darbotvarkę, akcentuodamas būtinybę padaryti galą masinei imigracijai iš kitų ES šalių ir ragindamas visuomenę skelti antausį politiniam ES elitui.

Buvęs prekybininkas susikūrė ir puoselėjo paprastų žmonių bėdas bei lūkesčius suprantančio politiko įvaizdį.

Žiniasklaidoje dažnai mirgėdavo jo nuotraukos, kuriose N.Farage'as būdavo matomas su bokalu alaus rankoje, o jo raginimai susigrąžinti kontrolę sulaukė atgarsio tarp vyresnio amžiaus, baltųjų ir dirbančiųjų klasės rinkėjų.

Per referendumo kampaniją N.Farage’as nenuilstamai keliavo po Didžiąją Britaniją specialiu agitaciniais šūkiais išmargintu autobusu, iš kurio skambėjo kino filmo "Didysis pabėgimas" ("The Great Escape") apie Antrąjį pasaulinį karą garso takelis.

Tiesa, jis dažnai buvo kaltinamas perlenkiantis lazdą. Ypač daug kritikos sulaukė N.Farage’o agitacinis plakatas su nutįsusia ilga migrantų eile ir užrašu stambiu raudonos spalvos šriftu "Lūžio taškas". Tą plakatą pasmerkė netgi kai kurie "Brexit" aktyvistai.

Kontraversiškų vertinimų sulaukė ir N.Farage'o pareiškimai apie tai, kad moterims Britanijoje gali grėsti migrantų masiniai seksualiniai išpuoliai. Galiausiai N.Farage'as triumfavo ir jo pergalės džiaugsmas buvo akivaizdus, kai politikas po "Brexit" referendumo sugrįžo į EP.

"Kai atėjau čia prieš septyniolika metų ir pasakiau, kad noriu vadovauti kampanijai už Britanijos pasitraukimą iš ES, jūs visi iš manęs juokėtės. Bet dabar jums nebejuokinga", – išdidžiai pareiškė jis.

Per dešimt metų, kai stovėjo prie UKIP vairo, N.Farage'as beveik vienas pavertė šią partiją įtakinga politine jėga Britanijoje, nors UKIP šiuo metu parlamente teturi vieną savo atstovą.

N.Farage’as gimė 1964 m. pasiturinčioje šeimoje Kente, Pietryčių Anglijoje. Jo tėvas buvo biržos makleris.

Kai Nigelui buvo penkeri, jo tėvai išsiskyrė. Išsilavinimą būsimasis politikas įgijo vienoje iš prestižiškiausių privačių Anglijos mokyklų – Dalidžo koledže Londone. Tiesa, užuot studijavęs universitete, N.Farage'as nusekė paskui tėvą į Londono Sitį ir tapo žaliavų prekybininku.

N.Farage’as turi keturis vaikus – dviejų berniukų jis susilaukė su pirmąją žmona, o dviejų mergaičių – su antrąja žmona, vokiete Kirsten.

Nuo paauglystės palaikęs konservatorius, N.Farage’as 1993 m. tapo vienu iš UKIP steigėjų, o 1999 m., būdamas 35 metų, buvo išrinktas į EP. UKIP lyderiu N.Farage'as tapo 2006 m., bet po trejų metų atsistatydino iš šių pareigų.

Po metų jis buvo perrinktas į šį postą ir kaip tik tuo metu UKIP populiarumas ėmė augti.

N.Farage'ui, kuris ne kartą nesėkmingai kandidatavo į Bendruomenių rūmus, teko atlaikyti ir rimtus asmeninius išbandymus: rimtą automobilio avariją, sėklidžių vėžį ir netgi lėktuvo avariją.

N.Farage'as palieka UKIP, bet nurodė, kad tęs darbą EP, pažymėjęs, kad kaip vanagas stebės derybų dėl Britanijos išstojimo iš ES eigą.

Jis pasiūlė savo paslaugas "kitiems nepriklausomybės judėjimams, kylantiems kitose ES šalyse", pridūręs, kad yra įsitikinęs, "jog matėte ne paskutinę šalį, norinčią palikti ES".