Didėjant Europos šalių gynybos biudžetams, kyla ir nepasitikėjimo JAV banga: sąjungininkės vis dažniau abejoja, ar pasikliauti JAV ginklais, turint omenyje nenuspėjamą D. Trumpo politiką. NATO partnerius supanikuoti privertė griežta jo retorika aljanso atžvilgiu, viešas flirtas su Rusija ir sprendimas laikinai sustabdyti žvalgybos informacijos perdavimą Ukrainai.

Naujausias D. Trumpo vizitas į Europą, kurio metu jis paragino šalis pirkti daugiau ginklų iš JAV, tik dar labiau padidino įtampą. Kelių šalių, ypač Prancūzijos, Kanados ir Danijos vadovai pradėjo viešai kalbėti apie riziką, kurią sukelia priklausomybė nuo Jungtinių Valstijų. Kanados ministras pirmininkas Markas Carney‘is pareiškė, kad jo šalis nebenori išleisti trijų ketvirtadalių savo gynybos biudžeto JAV įrangai pirkti, o Danija iš esmės pripažino, kad ginklų pirkimas iš JAV yra politiškai pažeidžiama sritis.

Didžiausią susirūpinimą kelia ne tik politika, bet ir saugumas. D. Trumpo staiga priimtas sprendimas sustabdyti duomenų teikimą Ukrainai privertė Pentagoną viešai paneigti gandus apie tai, kad naikintuvuose F-35 yra „avarinio išjungimo mygtukas“. Europos vyriausybėms tai tapo signalu, kad konflikto atveju Vašingtonas gali apriboti net ir sąjungininkų galimybes naudotis svarbiausiomis sistemomis.

Tačiau, nepaisant abejonių, Europa vis dar neturi prasmingos alternatyvos tokiai įrangai kaip naikintuvai F-35 ar raketų sistemos „Patriot“. Nuo Šaltojo karo laikų išsekusi ES gynybos pramonė nėra techniškai pasirengusi visiškai pakeisti JAV ginklų kokiais kitais. Kai kurios šalys jau investuoja į nacionalinius projektus ir plečia gamybą, tačiau net ir tai artimiausioje ateityje nepadės užtikrinti nepriklausomybės.

Besikeičiančias nuotaikas jaučia ir pačios JAV bendrovės, kurios šiuo metu stiprina partnerystę su Europos įmonėmis, siekdamos išsilaikyti rinkoje. Tačiau pagrindinė tokios spaudimo priežastis – didėjanti baimė, kad JAV vėl gali išduoti savo sąjungininkus, kaip tai padarė Ukrainoje.