Po Vakarų aljanso užsienio reikalų ministrų susitikimo Norvegijos sostinėje Osle birželio 1–2 dienomis A. Blinkenas viešės Helsinkyje. Pirmiausia jis aplankys Švediją, kuri taip pat siekia įstoti į NATO, ir susitiks su visų trijų šalių premjerais.

Helsinkyje A. Blinkenas sakys kalbą, kurioje „pabrėš visus Rusijos agresijos prieš Ukrainą strateginės nesėkmės aspektus“, teigė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris (Metjus Mileris).

A. Blinkenas apibūdins „mūsų nuolatines pastangas remti Ukrainos teritorijos, suvereniteto ir demokratijos gynybą, siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos“, sakė jis.

Suomija ir Švedija, kurios ilgą laiką laikėsi oficialaus neutralumo, kad išvengtų konflikto su Maskva, po 2022 metų vasario mėnesį pradėtos Rusijos invazijos į Ukrainą, kuri nesėkmingai siekė įstoti į aljansą, išreiškė siekį tapti NATO narėmis.

Suomija balandžio mėnesį oficialiai įstojo į NATO, kurios narės įsipareigoja vykdyti kolektyvinę gynybą. Turkija ir Vengrija dar turi palaiminti Švedijos stojimą į NATO, kurios sprendimai dėl narystės turi būti priimami vienbalsiai.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) spaudžia Stokholmą dėl Švedijoje esančių Kurdistano darbininkų partijos (PKK), kurią Ankara laiko teroristais, narių.

Vakarų diplomatai yra išreiškę atsargią viltį, kad Turkija atsisakys savo prieštaravimų po sekmadienį įvyksiančio antro prezidento rinkimų turo.

A. Blinkenas Švedijoje lankysis šiauriniame Liuleo mieste, kur dalyvaus JAV ir Europos Sąjungos Prekybos ir technologijų tarybos, kuri, be kitų klausimų, siekia nustatyti bendrus standartus Kinijos pažangos akivaizdoje, derybose.