Vokietijos ir JAV politikai įsivėlė į viešą ginčą

JAV ir Vokietijos politikų ginčas dėl priemonių, kaip spręsti Irako problemą, pavirto skandalu. Jis kilo, kai Amerikos gynybos ministras Donaldas Ramsfeldas Vokietiją ir Prancūziją, labiausiai pasisakančias prieš karą Irake, pavadino “senąja Europa”.

Dabar tiek Vašingtonas, tiek Berlynas teigia, kad kiekvienas iš jų turi daug rėmėjų. Tačiau taip nėra. Tuo galima įsitikinti, palyginus, pavyzdžiui, Europos Sąjungai (ES) priklausančių valstybių pozicijas karo Irake klausimu.

Didžioji dauguma ES šalių mano, kad griebtis jėgos prieš Sadamo Huseino režimą bus galima tik tuomet, kai bus gauta atitinkama Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos sankcija. Tokios pozicijos laikosi Ispanija, Portugalija, Italija, Danija, Švedija, Suomija, Belgija, Austrija, Airija.

Vokietija, kaip minėta, nepritaria jokiai galimybei panaudoti jėgą prieš Iraką ir žada nedalyvauti kare, net jei tam pritartų JT Saugumo Taryba. Tokios pačios kategoriškos pozicijos laikosi tik Norvegija, vienintelė iš Šiaurės šalių.

Vašingtono planus atakuoti Iraką tvirtai remia tik Didžioji Britanija. Ji mano, kad jėgą prieš Sadamą Huseiną galima panaudoti ir be JT sankcijos.

Jeigu bus gauta atitinkama JT sankcija, Jungtines Valstijas kare tvirtai paremti žada tik Ispanija ir Italija. Taigi daug tvirtų rėmėjų neturi nei Vašingtonas, nei Berlynas.

Tuo tarpu žodžių karas tarp Berlyno ir Vašingtono tęsiasi. Vokietijos užsienio reikalų ministras Joška Fišeris sakė, kad JAV gynybos ministras turėtų sušvelninti savo retoriką. “Vienintelis atsakymas yra toks: atvėskite”, - paprašytas pakomentuoti D.Ramsfeldo žodžius žurnalistams Turkijoje sakė J.Fišeris. Vokietija ir Prancūzija piktai atmetė JAV kritiką ir teiginius, kad prancūzai ir vokiečiai, stengdamiesi išvengti karo Irake, Europoje liko izoliuoti.