Baltarusiją palieka IT verslas: programuotojai nedirba kalėjime

Užuovėja protams

Kaip atsitiko, kad, valdant A.Lukašenkai, IT pramonė tapo svarbia Baltarusijos įvaizdžio dalimi? Kaip apskritai pavyko suderinti du skirtingoms epochoms atstovaujančius reiškinius – XX a. pirmąją pusę menančius stalinistinius valdymo metodus ir ateities technologijas? Į šį dažniausiai iš užsieniečių lūpų nuskambantį klausimą baltarusiai turi paprastą atsakymą: IT tapo gelbėjimosi ratas – tiek jos jaunajai kartai, tiek režimui.

"Šalyje yra gana stipri valstybinė bendrojo lavinimo švietimo sistema, kuri paruošia ganėtinai daug išsilavinusių jaunuolių, tačiau vienintelė sritis, kur protas gali užsidirbti daug pinigų, – IT", – toks paaiškinimas dažniausiai skamba iš Baltarusijos IT verslo atstovų lūpų.

Programavimo studijos Baltarusijoje išpopuliarėjo dar praėjusio amžiaus pabaigoje, o netrukus jų paslaugomis ėmė naudotis vis naujai atsirandančios daugiausia užsienio klientams programinę įrangą kuriančios įmonės.

Iki valdžia palaimino Aukštųjų technologijų parko (ATP) įkūrimą Minske ir net suteikė mokesčių lengvatų, užtruko kone dešimtmetį, iki 2005 m. Tačiau, regis, ir pačiam A.Lukašenkai IT ėmė rodytis kaip galimybė uždirbti, t.y. padidinti ekonominę nepriklausomybę nuo Rusijos.

Kaip kūrėsi rojus

"2000-ųjų pradžioje šalyje niekas nieko nesuprato apie IT – buvo daugybė kitų problemų, reikėjo kelti žemės ūkį. Tuo pačiu metu sprogo globalusis vadinamasis ".com" burbulas, ir atrodė, kad IT neturi ateities", – dar kol nebuvo įsitraukęs į politiką sakė vienas pagrindinių ATP įkūrimo iniciatorių ir pirmasis jo direktorius Valerijus Tsapkala. – Man prireikė pusantrų metų, kad įtikinčiau valdžią pakeisti teisės aktus. Norėjau sukurti ne tik virtualųjį parką, bet ir infrastruktūrą, kuri veiktų kaip traukos taškas. O jaunieji specialistai neišvažiuotų į užsienį."

Vyriausybė ATP skyrė nebaigtą statyti pastatą Minsko pakraštyje, suteikė 300 tūkst. dolerių paskolą. Kredito sąlygos nebuvo palankios, tačiau leido pradėti: išsinuomoti pastatą, nusipirkti baldus, mokėti atlyginimus, sukurti interneto svetainę ir pan.

Šiandien ATP įregistruota daugiau nei 750 įmonių. Visos jos atleidžiamos nuo pelno mokesčių, darbuotojų atlyginimams taikomi lengvatinis pajamų mokesčio tarifu (vietoj 13 proc. – 9 proc.), įmokos į pensijų fondą skaičiuojamos pagal kitokią formulę nei kitų šalies gyventojų atveju. Be to, supaprastinta užsienio piliečių įdarbinimo tvarka. Planuota, kad ATP lengvatinis režimas galios iki 2049 m. Tiesa, politinės krizės fone stiprėja abejonių, ar artimiausiu metu šiame IT rojuje liks bent vienas gyventojas.

Globalūs žaidėjai

EPAM, "Wargaming", "PandaDoc", "maps.me, mobiliuosiuose telefonuose feisbuko, instagramo vartotojų naudojami grafiniai įrankiai "Masquerade" – matant šiuos pavadinimus nė nekiltų mintis, kad šios įmonės ar produktai – baltarusių bilų geitsų kūriniai. Toli gražu ne visi radosi po ATP stogu, tačiau jų autorių šaknys – Baltarusijoje.

Startuolis po startuolio ir Baltarusijos IT sektorius tapo svarbia šalies ūkio dalimi.

Startuolis po startuolio ir Baltarusijos IT sektorius tapo svarbia šalies ūkio dalimi. Žurnalo "Forbes" teigimu, 2019 m. Baltarusijoje veikė 1 500 IT kompanijų, jose dirbo 54,2 tūkst. darbuotojų – maždaug tiek, kiek trijose valstybinėse įmonėse, panašiose į Minsko traktorių gamyklą. Jei 2005 m. visa Baltarusijos IT pramonė eksportavo produktų už 14 mln. JAV dolerių, 2019 m. ji pasiekė 2 mlrd. dolerių – 0,5 mln. daugiau nei ankstesniais metais.

Šių metų pradžioje Baltarusijos ekonomikos ministras Dmitrijus Krutojus pripažino, kad IT sektorius pagal savo poveikį ekonomikai prilygsta žemės ūkiui, transporto pramonei ir statybinių medžiagų gamybai. Pernai IT sektorius sukūrė 5,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – maždaug tiek, kiek miško ūkis, statybos ar transporto sektorius. "Forbes" pateikia dar didesnius skaičius: IT sektorius sukūręs 6,5 proc. Baltarusijos BVP, gi Rusijoje analogiškas rodiklis – tik 5 proc.

Neturėdami stambių klientų savo šalyje, IT kompanijos priverstos ieškoti jų užsienyje, tad nieko keista, kad ATP kuriamų produktų rinkos – Europa (46 proc.) ir JAV (45 proc.).

Tempia ir kitus sektorius

IT garvežys paskui save traukia ir daugybę kitų ūkio šakų: IT įmonės naudoja 60 proc. Minske esančio biurų ploto, šios srities specialistai su šeimomis užima ištisus moderniausių daugiabučių kvartalus, nekalbant apie jų išlaidas paslaugų sferoje ar viešojo maitinimo įstaigose.

Baltarusių programuotojai, IT sistemų analitikai, architektai, virtualiosios grafikos dizaineriai gali sau leisti daug daugiau nei eiliniai jų tėvynainiai. Jei vidutinis atlyginimas šalyje atitinka 500 JAV dolerių sumą, IT sektoriuje net pradedantieji darbuotojai gauna daugiau – 800–1 200, o vidutinis atlyginimas ATP registruotose kompanijose – 2 400 dolerių.

Kai kurie uždirba dar daugiau: baltarusių IT specialistų galima rasti daugybėje pasaulinių kompanijų biurų. Silicio slėnis – ne išimtis. Būtent čia gyvena ir vienos paminėtų startuolių "PandaDoc" įkūrėjas Mikita Mikado. 2011 m. jo įkurta kompanija kuria programinę įrangą elektroniniam dokumentų valdymui, turi biurus Baltarusijoje, Filipinuose ir JAV, pritraukė per 20 mln. JAV dolerių investicijų.

Patriotas iš Silicio slėnio

M.Mikado istorija – ganėtinai tipiška sėkmingiausiems baltarusių programuotojams. Ne vieną jų sieja ne tik bendra kilmė, aštrus protas, kūrybiškumas, bet ir vakarietiška pasaulėžiūra.

Nors užsieniečiams neįkandamą pavardę Tseplavukhau ilgainiui pakeitė vieno bičiulio japono suteikta pravardė, M.Mikado – Baltarusijos pilietis. Kad tai – ne vien įrašas asmens dokumentuose, jis pademonstravo ir tuoj po rugpjūčio 9-osios įvykių Minske, kai sužvėrėję omonininkai puolė beginklius demonstrantus.

Reaguodamas į žinias iš gimtinės, M.Mikado inicijavo specialaus fondo įkūrimą, kurio tikslas – suteikti alternatyvą Baltarusijos jėgos struktūrų atstovams, padrąsinti juos liautis tarnavus režimui, padėti tiems, kas buvo atleistas dėl dalyvavimo protesto akcijose.

Kai pamačiau smurtą Baltarusijos gatvėse ir iš pirmų lūpų sužinojau apie mušimus bei kankinimus kalėjimuose, negalėjau likti nuošalyje.

"Kai pamačiau smurtą Baltarusijos gatvėse ir iš pirmų lūpų sužinojau apie mušimus bei kankinimus kalėjimuose, negalėjau likti nuošalyje. Nemanau, kad visi saugumo pareigūnai yra tokie, todėl įrašiau labai emocingą vaizdo įrašą, kuriame paraginau juos sustabdyti smurtą", – savo altruizmu apstulbindamas ne tik tėvynainius, bet ir kai kuriuos kolegas pasakojo M.Mikado. – Jei priežastis, kodėl jie negali išeiti, yra ta baimė netekti darbo ir pajamų, aš esu pasirengęs padėti, įskaitant finansinę."

Šiandien fondo atstovai sako sulaukę jau per tūkstančio Baltarusijos jėgos struktūrų darbuotojų užklausų, o iš įvairių šaltinių surinkta suma artėja link 4 mln. dolerių. Norint gauti materialinę pagalbą, asmuo turi įrodyti, kad buvo atleistas ar represuotas dėl savo pilietiškumo, ar atsisakęs vykdyti nusikalstamus įsakymus. Prie iniciatyvos prisijungė solidarumo fondas BYSOL, kuris teikia 1,5 tūkst. eurų paramą, padeda persikraustyti persekiojimo atveju ir padeda susirasti darbą, kas ypač aktualu gyvenantiems provincijoje.

Fondas netruko sulaukti ne tik tėvynainių pagalbos prašymų, bet ir Baltarusijos valdžios institucijų dėmesio. Jis, deja, neapsiribojo vien trikdymais atlikti pinigų pavedimus.

Režimo įkaitai

Rugsėjo 2-ąją "PandaDoc" biure Minske, buvo atliktos kratos, septyni darbuotojai iškart sulaikyti apklausai, o dar per šimtas apklausti vėliau. Kai kurių namuose taip pat buvo atliekamos kratos. Rugsėjo 5 d. pareigūnai sugrįžo, kad sulaikytų keturis kompanijos darbuotojus, du iš kurių niekaip nesusiję su įmonės administravimu: finansininkę, direktorių, produkcijos vadovą ir už žmogiškuosius išteklius atsakingą darbuotoją.

Atgaline data pradėtoje baudžiamojoje byloje dėl ypač didelio masto vagystės jie kaltinami tuo, kad veikdami sykiu užvaldė maždaug apie 40 tūkst. dolerių prilygstančią sumą iš valstybės biudžeto.

M.Mikado neabejoja: kolegos laikomi įkaitais, kuriuos valdžia paleis sulaukusi išpirkos arba viešos atgailos už savo pilietiškumą.

"Biuras Minske kuria programinę įrangą pagrindinei kompanijai Amerikoje. Mes niekada nieko neprašėme iš biudžeto. Kaip ir, tiesą sakant, visos kitos IT įmonės Baltarusijoje", – M.Mikado įsitikinęs, kad atakuojant kompaniją bandoma paveikti jį patį.

Jis sako iki paskutinės minutės netikėjęs, kad bus pradaužtas dugnas ir apgailestauja, jog nespėjo evakuoti savo kolektyvo. "Įkalindami nekaltus apolitiškus žmones, kurie niekaip nesusiję su mano veikla, Baltarusijos valdžia gąsdina visus paprastus šių įmonių darbuotojus. Nė vienas IT specialistas nebėra saugus, kad ir kokios būtų jo politinės pažiūros, pilietinė pozicija, nepriklausomai nuo to, ar jis eina protestuoti, ar ne", – sako M.Mikado, po arešto nusprendęs evakuoti likusius darbuotojus.

Emigrantai per prievartą

Ataką prieš "PandaDoc" galima laikyti režimo represijų prieš IT sektorių apogėjumi. Rugpjūčio 9–10 d. savo namo laiptinėje buvo areštuotas "Rozum Robotics" bendrasavininkas Michailas Čiuprinskis. Kompanijos "Wargaming" darbuotojai akistatos su jėgos struktūromis išvengė tik dėl to, kad liko dirbti namuose prieš pat prasidedant kratoms. Nepageidaujamų svečių vizitų sulaukta ir kompanijų "Yandex", "Uber" Minsko biuruose.

Dėl prezidento rinkimų įkaitusi atmosfera žaibiškai atsiliepė ir visam IT sektoriui. Dar rugpjūčio 13 d. daugiau nei 300 Baltarusijos IT verslo atstovų pasirašė atvirą laišką A.Lukašenkai, ragindami nutraukti smurtą prieš taikius protestuotojus, įspėdami, kad priešingu atveju būsią priversti iš šalies iškelti verslą. "Startuoliai negimsta baimėje ir smurte. Startuoliai gimsta laisvės ir atvirumo atmosferoje", – pabrėžė laiško signatarai. Jų balsas nebuvo išgirstas.

Tikintis pažaboti protestus išjungtas interneto ryšys, areštuoti protesto akcijose dalyvavę darbuotojai, dėl neaiškių priežasčių atliekamos kratos įmonių biuruose ir griūnantys planai, įsipareigojimai užsienio klientams, – ne vienos IT įmonės vadovai ilgai negalvoję pradėjo evakuoti verslą į saugesnes vietas. Kas į Ukrainą, kas į Lenkiją ar bent laikinai į užmiestį. Kad darbuotojai jaustųsi saugūs ir galėtų kokybiškai dirbti, jie evakuojami su šeimomis ir net naminiais gyvūnais.

Tarptautinio mobiliųjų žaidimų ir pramogų kompanijos "Gismart", turinčios biurus Londone bei Pekine, įkūrėjas Dmitrijus Lipnitskis atviras: dar prieš prezidento rinkimus vadovybė nusprendė dalį Minske dirbusios komandos perkelti į Kijevą. "Šis sprendimas padėjo išvengti tikrai rimtų finansinių nuostolių", – sakė verslininkas.

Panašiai pasielgta ir "oftSwiss", kuriančioje internetinių lošimų ir lažybų tarpininkų svetainių programinę įrangą: dar rinkimų dienomis iš Minsko evakuoti apie 60 žmonių. "Esu tikras, kad šalį, kur niekas nėra girdimas, kur visi mušami, paliks 80–90 proc. IT pramonės", – prognozuoja grupės įkūrėjas Ivanas Montikas.

Laisvi ir nepriklausomi

"Atrodo, kad Baltarusijos valdžia šaudo sau į kojas. Norėdami įbauginti vieną asmenį, aukojama visa šaka, – sako M.Mikado, iki darbuotojų sulaikymo priešinęsis minčiai apie evakuaciją. – Įsivaizduokite: jūs dirbate IT įmonėje Baltarusijoje. Jūs nėjote į mitingą. Naujienose skaitote apie kankinamus Baltarusijos kalėjimuose, apie gatvėse grobiamus žmones, galite pagalvoti: tai nesusiję su manimi. Bet vien dėl to, kad kažkas iš jūsų įmonėje kažką pasakė ar padarė, galite būti suimtas ir jūs, ramiai sėdėjęs prie kompiuterio. Todėl bėgančių iš šalies banga tik augs."

Atrodo, kad Baltarusijos valdžia šaudo sau į kojas.

Jam antrina ir vienos didžiausių pasaulyje programinės įrangos kompanijų EPAM, kurios akcijų vertė Niujorko biržoje siekia 12,5 mlrd. dolerių, viceprezidentas Maksimas Bogrecovas. "Žiūrint filmuotą medžiagą apie tai, kas vyksta namuose, tiesiog pasidarė gėda. Taip, aš esu Baltarusijos pilietis, turiu Baltarusijos pasą, nors daug metų gyvenau užsienyje. Aš tiesiog negalėjau padaryti nieko kito, kaip tik pabandyti padėti", – sako M.Bogrecovas. Pasiėmęs neribotų atostogų jis tapo vienų iš tūkstančiais skaičiuojamų Koordinacinės tarybos aktyvistų.

Komentuodamas neseną A.Lukašenkos pareiškimą, kuriame aiškiai kreipdamasis į IT sektorių jis kalba apie atėjusį metą grąžinti skolą valstybei, M.Bogrecovas stebisi režimo naivumu.

Protingus intelektualus jis lygina su inertinėmis dujomis: jie pakyla kada nori, kur nori nusileidžia ir iš kur nori dirba. "Jų negali kontroliuoti nei vadybininkai, nei aukščiausi įmonių vadovai, nei kas nors kitas. Šių žmonių negalima priversti dirbti, uždaryti į gamyklą – jie yra paklausūs bet kurioje šalyje, bet kurioje vietoje, jie ras, kur dirbti ir kur gyventi", – IT sektoriaus išskirtinumą ir pavojų, kad šalies ekonomika neteks IT stebuklo, vardina M.Bogrecovas.

Tokioje įtampoje iš tikrųjų niekas nebegalvoja apie investicijas, sako M.Bogrecovas. "Kai nėra pagrindinių laisvių, kai bet kurią akimirką gali būti areštuotas, kai kiekvieną dieną turi patikrini, ar tavo darbuotojai, draugai vis dar yra laisvi, o gal einantys gatve buvo sulaikyti, labai sunku prognozuoti verslą", – aiškina jis. Režimas galįs padaryti žalos konkrečioms įmonėms, tačiau tai neabejotinai sugriaus visą sektorių: "Dar negirdėjau, kad kas nors programuotų kalėjime."

Pozicija

"Tai maratonas.

Daugumai norėjosi greitai pasiekti finišą. Dauguma norėjo lengvo sprinto. Tačiau mes vertiname tik tai, kas sunkiai pasiekiama. Baltarusiai dabar tikrų tikriausiai dirba dėl savo laisvės. Laimėję – mes jos daugiau niekam neduosime.

Bėgame maratoną. Svarbiausia maratone – kad nepritrūktų oro. Todėl mes kvėpuosime tolygiai. Būsime ramūs ir kantrūs. Kiekvieną dieną darysime tai, kas priartins prie šio režimo pabaigos.

Kovokite, bet nepamirškite kvėpuoti. Tai maratonas."

Mikita Mikado, rugpjūčio 28 d.