Baltarusijos opozicija sustiprėjo, tačiau ji dar nepajėgi išvesti į gatves šimtus tūkstančių žmonių, kurių reikia revoliucijai

Minsko centre tebevykstant mitingui, kuriame protestuojama prieš suklastotus prezidento rinkimų rezultatus, tarptautinė žiniasklaida ir politologai svarsto, kokios perspektyvos laukia Baltarusijos.

Kai kurie politologai mano, kad šalis radikalioms permainoms dar nepribrendo. Jie sako, kad opozicija diktatūros pamatus gali sudrebinti tik tada, kai pokyčių pareikalaus ženkli visuomenės dalis, o ne keli ar keliolika tūkstančių aktyvistų, kaip yra dabar. Kiti teigia, kad viskas priklausys nuo Rusijos, kuri gali ryžtis net ginkluotam įsikišimui, jei Aleksandro Lukašenkos valdymui iškiltų pavojus.

Labai svarbus veiksnys

Po rinkimų politologai svarsto, kokia yra tikroji Baltarusijos opozicijos įtaka visuomenei, joje vykstantiems procesams, tarp kurių bene ryškiausias yra tas, kad žmonės pradeda atsikratyti baimės.

Rusijos analitikas Aleksejus Makarkinas interviu laikraščiui “Utro” sakė, kad A.Lukašenkos priešininkai tik tada taps realia jėga, su kuria bus priverstos skaitytis visos valdžios struktūros, įskaitant ir armiją, jei su savo vėliavomis į gatves išves mažiausiai šimtą tūkstančių žmonių. Kai opoziciją remia tik keli tūkstančiai, ji didesnių pergalių tikėtis negali, sakė Rusijos politologas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto doktorantas Nerijus Maliukevičius “Kauno dienai” sakė, kad “opozicijos gretų gausumas yra labai svarbus veiksnys, darantis bene didžiausią įtaką įvykių raidai bet kurioje šalyje”.

“Oranžinės revoliucijos” Ukrainoje dienomis valdžia ketino, kaip vėliau paaiškėjo, prieš demonstrantus panaudoti jėgą, tačiau jėgos struktūrų vadovai, matydami nesuskaičiuojamas minias, užplūdusias Kijevo centrą, į avantiūras nesileido ir nusiuntė kariškius atgal į kareivines.

Laimėjimas, teikiantis vilčių

Tuo tarpu Vilniuje veikiančio Baltarusijos instituto direktorius politologas Lauras Bielinis “Kauno dienai” sakė, kad “tūkstančių žmonių išėjimas į Minsko gatves yra didžiulis opozicijos laimėjimas”. “Reikia nepamiršti, kokiomis sąlygomis vyko priešrinkiminė kova. Valdžia padarė viską, kad baltarusiai elgtųsi paklusniai, ji tiesiog terorizavo kitaminčius, suiminėdama juos už kiekvieną, net pramanytą, menkniekį. Tų dešimties tūkstančių išėjimas į gatves tokiomis sąlygomis yra įspūdingas laimėjimas. Jis teikia didelių vilčių ateičiai, nes baimė traukiasi”, - sakė politologas.

Jis pažymėjo, kad dar viena opozicijos pergalė yra tai, kad ji sugebėjo susivienyti; turėdama net du kandidatus, veikė išvien. Taip turėtų būti ir ateityje; jeigu opozicija vėl suskils, ji iš politinės arenos ilgam išnyks, ir tada viską teks pradėti iš naujo.

A.Lukašenkos oponentai kol kas demonstruoja vienybę, tai turėtų liudyti be pertraukos nuo sekmadienio Minske vykstantis mitingas, kurio dalyviai ne tik smerkia diktatūrą, bet ir drįsta raginti mėginti ją nuversti.

Ukrainos scenarijaus pakartoti nepavyks?

Minske tebevykstant buvusių kandidatų į prezidentus Aleksandro Milinkevičiaus ir Aleksandro Kozulino šalininkų, nesutinkančių su valstybės vadovo rinkimų rezultatais, mitingui, abu politikai sudarė sąjungą kovoti su diktatūra išvien. Jie perskaitė ištikimybės tautai priesaiką, kurioje yra dešimt punktų.

Bet Seimo narys politologas Egidijus Vareikis “Kauno dienai” sakė labai abejojąs, “ar Baltarusijos opozicijai bent šiuo metu pavyks pakartoti Ukrainos scenarijų, nors A.Lukašenkos oponentai ir labai stengiasi tai padaryti”.

Pašnekovas sakė, kad tokios abejonės šiandien dominuoja ir Vakaruose, kur ieškoma atsakymo į klausimą, kodėl dauguma baltarusių dar taikstosi su diktatūra. “Paprasti žmonės nenori prarasti to kuklaus stabilumo, kuriuo baltarusiai, lyginant juos su kitų buvusių sovietinių respublikų žmonėmis, mėgsta girtis.

Bet dar kita priežastis, dėl kurios režimas jaučiasi palyginti tvirtai, yra ta, kad šalyje nėra stipraus nacionalinio judėjimo, pajėgaus vesti šalį į tikrą nepriklausomybę. Tokį judėjimą dabar mėginama suformuoti. Ar tai pavyks, dar nėra aišku”, - sakė E.Vareikis, kuriam Baltarusijos valdžia neleido stebėti prezidento rinkimų.

“Būtų liūdna, jei pastaroji kova su režimu baigtųsi taip nesėkmingai, kaip tai buvo prieš šešerius metus. Kai opozicijos kandidatas Grigorijus Gončiarikas dvikovą su diktatūra tada pralaimėjo, visi jį pamiršo. Jeigu taip atsitiks ir šį kartą, opozicijai po kurio laiko teks viską pradėti nuo nulio”, - perspėjo politologas.

Atrodo, kad A.Lukašenkos oponentai padarė išvadas iš praeities klaidų. Tačiau režimas irgi keičia taktiką, leisdamas opozicijai į valias mitinguoti sostinės centre.

Šūkiai ragina į kovą

Apie be pertraukos Minske vykstantį mitingą Italijos laikraštis “La Repubblica, spausdindamas savo korespondento reportažą iš įvykio vietos, vakar taip rašė: “Protestai prieš rinkimų rezultatų suklastojimą pavirto mėginimu pradėti revoliuciją. Sekmadienį opozicija reikalavo pakartotinių rinkimų; pirmadienį nuskambėjo šūkiai nuversti diktatūrą”.

Tačiau žiniasklaida pažymi, kad tuos šūkius demonstrantai skelbia patys sau. “Aleksandras Lukašenka siekia galutinės pergalės, visiško triumfo. Jis leidžia opozicijai mitinguoti ir laukia, kada jos jėgos išseks. Tada ji bus visiškai sukompromituota. Diktatorius galės pasakyti: “Štai kokiai bejėgiškai saujelei žmonių nepatinka dabartinė valdžia”, - nurodo laikraštis “Komsomolskaja pravda”.

Bet mitingas tęsiasi. Tarp jo dalyvių - nemažai atstovų iš Rusijos, kurie savo kalbose kartojo, kad ne visi Rusijoje - A.Lukašenkos garbintojai. Oratoriai dažnai kritikavo Maskvą, savanaudiškais sumetimais remiančią paskutinį diktatorių Europoje.

Nei blogai, nei gerai

Rusijos žiniasklaidoje dominuoja nuomonė, jog Kremlius nedžiūgauja, kad nugalėjo A.Lukašenka, bet priverstas su tuo susitaikyti, nes neturi kitos tinkamos figūros.

“Lukašenka laimėjo. Rusijai tai yra gerai, ar blogai? Nei blogai, nei gerai, Lukašenka - realybė, su kuria tenka susitaikyti”, - rašo laikraštis “Moskovskij komsomolec”, savo publikaciją pavadinęs “Prezidentas, kuriam stinga minusų ir pliusų”.

Prie negausių A.Lukašenkos pliusų laikraštis priskiria jo vykdomą politiką, kurią Rusijos vadovas laiko strategiškai teisinga, o būtent: “Kai reikia, ryžtingai smaugia “džinsų” revoliuciją, neleidžia amerikiečiams Baltarusiją įtraukti į savo orbitą”.

“Moskovskij komsomolec” nurodo, kad A.Lukašenkos valdymo būdai ir metodai - diktatoriniai. “Bet ar tai kliūtis Kremliui, jeigu jis nori su kuo nors draugauti. Uzbekistano prezidentas negailestingai sušaudė kelis šimtus revoliucionierių, bet jį Kremlius tvirtai parėmė”.

Tačiau, pasak laikraščio, nepaisant A.Lukašenkos antiamerikanizmo ir ištikimybės Rusijai, Maskvai su Baltarusijos prezidentu bendrauti sunku. “Su juo visiškai neįmanoma turėti kokių nors reikalų”, - “Moskovskij komsomolec” korespondentui sakė aukštas pareigas einantis Kremliaus administracijos atstovas.

Tai kodėl Vladimiras Putinas užvakar taip džiugiai ir pakiliai pasveikino A.Lukašenką pasiekusį naują pergalę?

Vienintelė sąjungininkė

Politologas L.Bielinis pažymėjo, kad Baltarusiją su Rusija jungia bambagyslė, per kurią atiteka ne tik energetiniai ištekliai, be kurių A.Lukašenka gėdingai žlugtų, bet ir sieja nepaprastai glaudūs kariniai ryšiai. “Baltarusijos oro erdvę kontroliuoja Rusijos pajėgos. Nereti yra atvejai, kai dviejų šalių daliniai veikia kaip vieningas kovinis vienetas”, - kalbėjo politologas.

Jis priminė, kad Rusija įvairiose tarptautinėse organizacijose gina Baltarusijos interesus. Minsko režimas iš tų organizacijų yra pašalintas arba nepriimtas dėl masinių žmogaus teisių pažeidinėjimo.

Seimo narys E.Vareikis mano, kad, norint Vakarams daryti apčiuopiamą spaudimą Baltarusijai, reikia tai daryti per Rusiją. “Bet Vakarai turėtų veikti daug ryžtingiau, panašiai kaip Ronaldas Reiganas elgėsi Sovietų Sąjungos atžvilgiu, ne tik paskelbęs ją “blogio imperija”, bet ir ėmęsis prieš ją ryžtingų sankcijų, kurios didele dalimi prisidėjo prie sovietinės imperijos žlugimo. Dabar Vakarams tokio ryžto trūksta”, - sakė pašnekovas.

Tačiau politologas N.Maliukevičius mano, kad Vakarų mėginimai daryti spaudimą Baltarusijos režimui nedavė apčiuopiamų rezultatų, nes Rusijos galimybės daryti įtaką šiai šaliai yra nepalyginamai didesnės.

Kaimyninės šalies perspektyvos Kremliui yra nepaprastai svarbios. Tai konstatuodamas, britų “Gardian” rašo: “Baltarusija Rusijai yra kažkas svarbiau nei dešimties milijonų baltarusių ateitis ir paties Lukašenkos ateitis. Kremlius nerimauja, kad, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, gali prarasti vienintelę sąjungininkę, kuri Rusijos sienas skiria nuo NATO”.

Dauguma politologų mano, kad Maskva ir toliau rems A.Lukašenką, kuriam kritiniu momentu gali suteikti net karinę pagalbą, jeigu jos prireiktų.

ES ir Rusijos spaudimo rezultatas

Baltarusijos valdžios, kuri leidžia jos priešininkams sostinėje tęsti nesankcionuotą mitingą, neregėtą kantrumą galima paaiškinti tuo, kad ir Vakarai, ir Rusija Minskui daro spaudimą, mano vietos politologai ir opozicijos vadovai.

“Prezidentas Vladimiras Putinas kovo 19-osios išvakarėse skambino A.Lukašenkai ir įspėjo jį, jog neleistinas jėgos scenarijus, bei pažadėjo, kad už tai Rusija pripažins ir trečiąją jo kadenciją, ir rinkimų rezultatus, - agentūrai “Reuters” sakė Minsko analitinio centro “Strategija” ekspertas Jaroslavas Romančiukas. - Todėl aš manau, jog toks nebūdingas mūsų valdžiai liberalizmas yra išdava bendro Europos Sąjungos ir Rusijos spaudimo, nes niekas nesuinteresuotas, kad čia būtų pralietas kraujas”.

Rinkimų išvakarėse Europos Sąjunga ir JAV pareiškė, jog jeigu valdžia panaudos jėgą prieš taikių protesto akcijų dalyvius, prieš oficialųjį Minską bus imtasi griežtų ekonominių ir politinių sankcijų. Pačių rinkimų rezultatų nepripažino nei Vašingtonas, nei Briuselis.

Analitikų nuomone, Rusijos poziciją galima paaiškinti tuo, kad Maskva nesuinteresuota jėgos scenarijumi po rinkimų Minske tuo metu, kai ji pirmininkauja Didžiajame aštuonete (G-8) ir yra kritikuojama Vakarų už žmogaus teisių pažeidimus bei politinio klimato griežtinimą.